infa.lt

Europos Sąjungos ministrai pirmadienį iš esmės sutarė teikti pirmenybę deryboms dėl JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) įvestų muitų panaikinimo, o ne atsakomosioms priemonėms, nors ir parengė pirmąjį tikslinių atsakomųjų priemonių rinkinį, praneša „Reuters“ agentūra.

27 šalių S1jungai nuo trečiadienio taikomi 25% importo muitai plienui ir aliuminiui bei automobiliams, o nuo trečiadienio – 20% atsakomieji muitai beveik visoms kitoms prekėms pagal D. Trampo politiką, kuria siekiama smogti šalims, pasak jo, taikančioms dideles netarifines kliūtis JAV importui.

Prekybą prižiūrintys ministrai pirmadienį susitiko Liuksemburge aptarti ES atsako, taip pat aptarti santykių su Kinija. Daugelis teigė, kad prioritetas yra pradėti derybas ir išvengti atviro prekybos karo.

„Turime išlikti ramūs ir reaguoti taip, kad būtų deeskaluota situacija. Akcijų rinkos šiuo metu rodo, kas nutiks, jei iš karto eskaluosime.

Tačiau mes būsime pasirengę imtis atsakomųjų priemonių, jei reikės, kad amerikiečiai sėstų prie derybų stalo”, – žurnalistams sakė Nyderlandų prekybos ministrė Reinette Klever.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen spaudos konferencijoje Briuselyje pareiškė, kad ES yra pasirengusi derėtis dėl pramoninėms prekėms taikomo „nulinio tarifo“ pakto.

Tikėtina, kad blokas šią savaitę patvirtins pirminį atsakomųjų priemonių rinkinį iki 28 mlrd. dolerių vertės JAV importuojamoms prekėms, pradedant dantų siūlu ir baigiant deimantais, reaguodamas į D. Trampo plieno ir aliuminio tarifus, o ne į platesnio masto abipusius mokesčius.

Tačiau net ir šis žingsnis pasirodė esąs keblus, nes Donaldas Trampas pagrasino ES alkoholiniams gėrimams taikyti 200% atsakomąjį muitą, jei blokas imsis toliau taikyti JAV burbonui skirtą 50% muitą.

Prancūzija ir Italija, pagrindinės vyno ir spiritinių gėrimų eksportuotojos, išreiškė susirūpinimą.

Tačiau prekių muitų kare Briuselis turi mažiau taikinių nei Vašingtonas, nes JAV prekių importas į ES 2024 m. sudarė 334 mlrd. eurų, o ES eksportas – 532 mlrd. eurų, kas įrodo, jog Donaldas Trampas yra teisus, kalbėdamas apie didelį prekybos disbalansą.

Prancūzijos prekybos ministras Laurent’as Saint-Martinas sakė, kad neturėtų būti jokių tabu, įskaitant ES kovos su prievarta priemonę (ACI), pagal kurią būtų galima nukreipti dėmesį į JAV paslaugas arba apriboti JAV bendrovių galimybes dalyvauti ES viešųjų pirkimų konkursuose.

„Negalime atmesti jokių su prekėmis ar paslaugomis susijusių galimybių ir, kad ir kaip į tai žiūrėtume, atverti langelį Europos priemonei, kuri yra labai išsami ir kuri gali būti labai agresyvi“, – sakė jis.

Tačiau kiti ragino būti atsargiems.

Airijos, kurios beveik trečdalis eksporto keliauja į JAV, užsienio reikalų ministras Simonas Harrisas (Simon Harris) ACI apibūdino kaip „labai branduolinį variantą“ ir sakė manantis, jog, jo manymu, dauguma ES narių laikosi nuomonės bent jau kol kas nesiartinti prie jo.

Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas (Robert Habeck), kurio žalieji nedalyvaus būsimoje valdančiojoje koalicijoje, teigė, kad ES turėtų suprasti, jog turi stiprią poziciją – jei bus vieninga.

„Akcijų rinkos jau žlunga, o žala gali tapti dar didesnė … Amerika yra silpnoje padėtyje”, – sakė jis Liuksemburge.

R. Habeckas pridūrė, kad D. Trampo bendražygio, Elono Musko, viltis dėl nulinių muitų tarp Europos ir Jungtinių Valstijų atspindi šią mintį.

Tačiau jis pridūrė dėl atsakomųjų priemonių: „Jei kiekviena (ES) šalis išeis ir sakys, kad turi problemų čia su raudonuoju vynu, ten su viskiu, o čia su pistacijomis, tai galiausiai nieko nelaimėsime.“