infa.lt

asociatyvi nuotr.

Ukrainos pabėgėlių teisiniam statusui ES gali kilti pavojus, jei Rusija ir Ukraina nutrauktų ugnį, nes bloko lyderiai neturi veiksmų plano šiuo klausimu, teigia „Euractiv“ leidinys. Šiuo metu jų buvimą ES šalyse reglamentuoja Laikinosios apsaugos direktyva (TPD), tačiau jos poveikis yra ribotas.

TPD buvo parengta 2001 m., tačiau iki 2022 m. nebuvo naudojama. Direktyvoje nustatyta, kad Ukrainos pabėgėliai turi teisę gyventi ir dirbti ES šalyse, taip pat naudotis socialinėmis paslaugomis.

Paskutinį kartą dokumentas, iš pradžių galiojęs vienerius metus, buvo pratęstas iki 2026 m. kovo 4 d. Europos Komisija neparengė tolesnio veiksmų plano.

Kaip pažymi „Euractiv“, pasibaigus šiam terminui ES šalys turės nuspręsti, ar tęsti Ukrainos piliečių integraciją, ar „spausti pabėgėlius grįžti namo“.

Pavyzdžiui, Lenkija jau sukūrė savo sistemą: trejų metų laikino gyventojo statusas bus suteikiamas tiems, kurie bent metus buvo saugomi pagal TPD programą. Čekija siūlo penkerių metų leidimą gyventi šalyje ukrainiečiams, kurie šalyje gyvena ilgiau nei dvejus metus ir turi darbą.

Nuo 2022 m. vasario beveik 4,3 mln. ukrainiečių suteikta TPD apsauga ES šalyse. JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro tarnybos duomenimis, 2024 m.,  ukrainiečių, norinčių grįžti į Ukrainą pasibaigus karo veiksmams dalis sumažėjo iki 65% nuo 77% prieš metus.

Daugiausia jų yra Lenkijoje, Vokietijoje, Čekijoje ir Slovakijoje.