infa.lt

Kinija naudoja retuosius Žemės metalus kaip ginklą prekybos kare su JAV prezidentu Donaldu Trampu (Donald Trump), o praėjusią savaitę Pekinas išplėtė šią praktiką ir paskelbė naujus eksporto apribojimus, reaguodamas į JAV prezidento veiksmus įvedant muitus, rašo „Bloomberg“ agentūra.

Balandžio pradžioje D. Trampas paskelbė apie prekybos muitų įvedimą 211 šalių ir teritorijų, jie papildė esamas rinkliavas.

Kinijai nustatytas 34% muitų tarifas.

Atsakydamas Pekinas įvedė 34% muitus visų JAV prekių importui ir sugriežtino septynių Kinijos retųjų Žemės elementų (samario, gadolinio, terbio, disprožio, liutečio, skandžio, itrio) eksporto kontrolę.

Nors tai nėra pilnas draudimas, sprendimas reiškia, kad valdžios institucijos atidžiai tikrins bet kokias eksporto siuntas į užsienį, ypač vertindamos, kas yra galutinis pirkėjas ir kodėl.

Kaip rašo „Bloomberg“, šis sprendimas gali destabilizuoti pasaulinį pagrindinių medžiagų, kurios naudojamos gaminant aukštųjų technologijų prekes – nuo elektrinių automobilių iki ginklų – tiekimą.

Kinija yra pagrindinė retųjų Žemės metalų gamintoja. JAV geologijos tarnybos duomenimis, šiai šaliai tenka beveik 70% pasaulinės gamybos; JAV priklauso nuo nuo 6io tiekimo.

Ankstesniais metais Pekinas panašius apribojimus taikė ir kitiems svarbiausiems ištekliams – galiui, germaniui, grafitui, stibiui.

Naujausios priemonės nebuvo taikomos neodimiui ir praseodimui, kurie naudojami galinguose magnetuose. Agentūros apklausti ekspertai pripažino, kad Kinija jų neįtraukė „siekdama išsaugoti galimybę taikyti apribojimus ateityje“.

Kinijos prekybos ministerija teigia, kad dvejopo naudojimo prekių, kurios gali būti naudojamos kariniais tikslais, kontrolė yra „nacionalinio saugumo, regioninio stabilumo ir taikos pasaulyje interesas“.

D. Trampas, reaguodamas į Kinijos valdžios institucijų atsaką, „Truth“ socialiniame tinkle parašė, kad šalies valdžios institucijos „supanikavo“ dėl JAV muitų ir „neteisingai sužaidė“.