infa.lt

REUTERS

Būsimoji Vokietijos F. Merco koalicija spaus ES svarstyti galimybę sustabdyti lėšų skyrimą ir balsavimo teisių sustabdymą  (Vengrijai).

Būsimoji Vokietijos vyriausybė teigia, kad ji spaus Europos Sąjungą pagaliau sugriežtinti savo požiūrį dėl netinkamai besielgiančių šalių – tai menkai pridengta užuomina į Viktoro Orbano Vengriją, rašo „Politico“ leidinys.

Būsimojo kanclerio Frydricho Merco (Friedrich Merz) konservatoriai ir jų koalicijos partnerė Socialdemokratų partija (SPD) susitarė reikalauti, kad ES neskirtų lėšų ir sustabdytų balsavimo teises šalims, kurios pažeidžia pagrindinius principus, pavyzdžiui, teisinės valstybės principą, sakoma koalicijos sutarties projekte, su kuriuo susipažino POLITICO.

Nors Vengrija nepaminėta, susitarimo projekte aiškiai kalbama apie „didžiausią ES pažeidėją“, kuri jau daugelį metų kaltinama demokratijos normų laužymu, spaudos laisvės varžymu ir teisėjų nepriklausomumo ribojimu.

„Esamos apsaugos priemonės, pradedant pažeidimų nagrinėjimo procedūromis ir ES lėšų sustabdymu, baigiant narystės teisių, pavyzdžiui, balsavimo teisių ES Taryboje, sustabdymu, turi būti taikomos kur kas nuosekliau nei iki šiol“, – rašoma F.Merco konservatyvaus bloko ir Socialdemokratų partijos (SPD) derybininkų koalicinio susitarimo dėl ES politikos projekte.

Europos Parlamentas 2018 m. prieš Vengriją pradėjo pirmąjį 7 straipsnio procedūros – dar vadinamos „branduoline galimybe“ – etapą dėl įtariamų „rimtų pagrindinių bloko vertybių ir pagrindinių teisių pažeidimų“.

Tačiau šis procesas, dėl kurio Vengrijai gali būti sustabdytos balsavimo teisės, įstrigo dėl politinių nesutarimų tarp šalių narių.

2022 m. Europos Komisija ėmėsi veiksmų, kad užblokuotų Vengrijai skirtų maždaug 22 mlrd. eurų ES pinigų, kilus susirūpinimui dėl žmogaus teisių ir teismų nepriklausomumo. Pernai ji galiausiai atblokavo daugiau kaip 10 mlrd. eurų.

Kitas nesutarimų tarp ES ir Vengrijos vyriausybės objektas buvo V. Orbano draugiškumas Maskvai – Budapeštas ne kartą pasinaudojo savo veto teise, kad užkirstų kelią sankcijoms Rusijos oligarchams ir kariuomenės vadams.

Siekdama apeiti šią veto teisę, būsimoji Vokietijos vyriausybė „pasisakys už kvalifikuotos daugumos balsavimo ES Taryboje išplėtimą, ypač tam tikrais bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) klausimais, pavyzdžiui, dėl sankcijų įvedimo“. Tai leistų priimti sprendimus be Vengrijos pritarimo.