infa.lt

Pietų Europos šalys atmetė Europos Komisijos pirmininkės planą didinti išlaidas gynybai imant paskolas. Pasak „Politico“ šaltinių, jos baiminasi, kad tokios paskolos padidintų jų pačių skolų naštą.

Italijos, Ispanijos ir Prancūzijos valdžios institucijos vis dar nepasirengusios susitarti dėl ES gynybos išlaidų didinimo strategijos, savo šaltinius cituoja „Politico“. Jų atsisakymas gali sužlugdyti Briuselio planą padidinti Europos ginklų tiekimą Ukrainai.

Kovo pradžioje Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pristatė 800 mlrd. eurų vertės Europos Sąjungos perginklavimo planą („RearArm Europe“).

Jame, tarp viso kito, numatyta gauti 150 mlrd. eurų paskolų oro gynybos sistemoms, bepiločiams lėktuvams ir kitiems ginklams, taip pat ir Ukrainai, pirkti. Tačiau Italija, Ispanija ir Prancūzija atsisako remti EK vadovės strategiją, „baimindamosi, kad padidės ir taip sunki skolų našta“, rašo leidinys.

Vietoj to, Pietų Europos šalys siūlo išleisti vadinamąsias gynybos obligacijas, finansuojamas iš bendrų ES skolinimosi kapitalo rinkose lėšų, kurioms turi vienbalsiai pritarti 27 bloko šalys.

Tačiau šiaurinės ES narės, tokios kaip Vokietija ir Nyderlandai, baiminasi, kad bendrų obligacijų išleidimas gali sukurti precedentą dėl tarpusavio skolų grąžinimo.

Kai kurie „Politico“ pašnekovai mano, kad Ispanija ir Italija delsia tikėdamosi, kad Ursula von der Leyen sušvelnins savo poziciją dėl gynybos obligacijų prieš kitą ES vadovų susitikimą birželio mėnesį.

Raginimas stiprinti Europos gynybos pajėgumus nuskambėjo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) paskelbė ketinantis mažinti JAV įsipareigojimus Europos saugumui.

Jis taip pat paragino ES padidinti finansavimą Ukrainai. Tačiau Europos šalims greičiausiai pritrūks lėšų ir „politinės valios“ suteikti Ukrainai tokio paties lygio paramą, kokią teikė JAV, rašė „The New York Times“ leidinys.