infa.lt

Kaip savo sūnų išauklėti tikru vyru?

Kaip savo sūnų išauklėti tikru vyru?

29 sausio
01:01 2017

Karys

Keletas naudingų patarimų, informacijos apie tai, kaip auklėjo vaikus mūsų protėviai, ir puikus Olego Vereščiagino pasakojimas “Kario auklėjimas“ – visa tai padės tikriems ir būsimiems tėvams suformuoti teisingas pažiūras auklėjant būsimus vyrus šeimoje.

Pirma

Berniuko auklėjimu šeimoje turi užsiimti tėvas. Ir svarbiausia – nuo pat jo gimimo. Savo, o ne nuo sūnaus gimimo. Nes sūnaus auklėjimas šeimoje – ne moralizavimas. Berniukas kopijuoja savo tėvo elgesį, bet ne jo žodžius. KLAUSIMAS MAMOMS – ar norite, kad jūsų sūnus taptų tokiu, kaip jūsų vyras?

Antra

Vyras turi būti stiprus. Ką tai reiškia? Mokėti priimti sprendimus ir prisiimti už tuos sprendimus atsakomybę. KLAUSIMAS TĖVAMS – ar mokosi jūsų sūnus savarankiškai priimti sprendimus ir už juos atsakyti?

Trečia

Priimti sprendimus ir prisiimti už juos atsakomybę – tai dvi medalio pusės. Laisvė iš vienos pusės. Laisvės suvaržymas iš kitos.

PAVYZDŽIAI. Vyras priima sprendimą, bet atsakomybę už juos prisiima moteris. Tai ne vyras, o mamos lepūnėlis. Vyras nepriima sprendimų, bet prisiima atsakomybę. Tai ne vyras, o žmonos šliurė.

Ketvirta

Laisvė prasideda nuo savęs ribojimo. Yra tokia rytietiška patarlė: “Pirmi vandenį geria kupranugariai, nes jie neturi rankų. Antri geria vyrai, nes jie neturi kantrybės. Paskutinės geria moterys“.

AUKLĖJIMO SCHEMA(TĖVUI!!!): “Visa kas geriausia – mamai. Todėl, kad ji mergaitė. Po to katinui – todėl, kad jis bejėgis ir priklausomas nuo mūsų. Ir tik po to jau mudviems. Todėl, kad mes vyrai.

Penkta

Kokiame amžiuje mažylis tampa vyru? Nuo savęs suvokimo kaip asmenybės momento. Psichologai žino šitą amžių. Trys metai. Būtent nuo šio amžiaus reikia nuolat teigti sūnui – “Tu – vyras!“. Būtent nuo šio amžiaus būtina jį mokyti normalaus vyriško žodžio “Privalai!“

Vyras privalo. Mokėti iškęsti. Gebėti nugalėti save. Gebėti suklysti. Gebėti būti švelniu. Gebėti būti grubiu. Gebėti būti įvairiu. Gebėti atsakyti už savo žodžius. Vyras turi gebėti BŪTI.

Šešta

Su vaiku reikia elgtis, kaip su suaugusiu. Tai nereiškia, kad su juo nereikia žaisti, neatleisti jo klaidų, jo nelepinti, jam nesišypsoti.

Septinta

Vaikui galima klysti. Jis tyrinėja pasaulį aplink save. Žinote, kodėl vyrai panašūs į vaikus? Nes vyrai taip pat plečia šio pasaulio horizontus. Vyras turi būti neramus. Jie žmonijos varomoji jėga. O moterys – išsaugojančioji jėga

Negalima berniuko bausti už klaidas. Jas reikia ištaisyti… Jam pačiam. Savarankiškai. Bet su jūsų užuominomis ir pagalba.

Eilė berniukų auklėjimo tradicijų, kurių laikėsi mūsų bendri protėviai:

Pirmasis žingsnis tampant vyru buvo apeiga, pereinamuoju amžiumi iš mažylio į vaiko (atžalos) – 2-3 metai. Šis įvykis buvo švenčiamas tonzūra (kuokštelio plaukų nuo viršugalvio nukirpimas) ir sodinimu ant žirgo. Reikia pažymėti, kad šis ritualas buvo įprastas visiems socialiniams sluoksniams. Ši šventa apeiga kildinama dar iš senosios pagonybės laikų. Tik vėliau bažnyčia perėmė šią tonzūros apeigą sau. Tonzūros apeigą galima rasti visose tautose su indoeuropietiškomis šaknimis, o krikščioniškoje Europoje jis išliko, kaip ritualas pašvenčiant į riterius.

Tai svarbi psichologinė riba, ji berniukams sukurdavo ypatingą nuotaiką, suformuodavo pagrindinius būties principus. Berniukus nuteikdavo tam, kad jie savo šeimos, bendruomenės, miesto, srities, visos Tėvynės gynėjai. Jiems būdavo įdiegiami tvirti pradmenys, kurie apspręsdavo jų likimą. Labai gaila, kad ši tradicija beveik prarasta šiais laikais.

Vyrus auklėja moterys – namuose, vaikų darželiuose, mokyklose, universitetuose, pasekoje pasaulyje liko labai mažai “vyriškojo prado“, vyrai nustojo būti Galiūnais. Tik kritiškose situacijose. Karo metu. Dalyje vyrų prabunda genetinė atmintis. Dalinai panašus auklėjimas išliko Kaukazo tautose, Čečenijoje, bet iškreipta forma. Ten sava tauta laikoma išrinktąja. O likusios žeminamos (savotiškas nacizmas).

Pagrindas auklėjant karį-vyrą yra jo Dvasios auklėjimas, tą puikiai suprato mūsų protėviai, tą žinojo ir didingi karvedžiai, istorinių pavyzdžių pakanka. Dvasios jėga – tai ne metafora.

Senovėje nebuvo specialių mokymo įstaigų (bent jau nėra žinių apie jų egzistavimą). Jas pakeisdavo praktika, tradicijos, mokinystė, pačioje ankstyvoje vaikystėje berniukus pratino prie ginklo. Archeologai randa daug medinių kardų, jų forma atitikdavo tikrus kardus. Tai ne šiuolaikiniai plastmasiniai žaisliukai – mediniu kardu patyręs karys galėjo pasipriešinti priešui. Ąžuolinio kardo svoris beveik atitikdavo geležinio kardo svorį. Į jaunojo kario rinkinį įeidavo: medinės ietys, peiliai, lankas su strėlėmis (paprastas).

Buvo žaislai, žaidimai, vystantys judėjimo koordinaciją, miklumą, greitį – sūpuoklės, visokiausių dydžių kardai, kirvukai. Kronikose aprašomi įvykiai, kada jie juos panaudodavo, nukaudami priešą. Peilis vyrą lydėdavo nuo pat jo vaikystės.

Kovinė parengtis vyko liaudiškų žaidimų pavidalu, o po to “forma“ buvo palaikoma reguliariomis varžybomis, kurios vykdavo per šventes, dauguma jų turėjo ikikrikščioniškas šaknis. Tarpusavio kumštynės, kova “siena prieš sieną“ buvo įprastas reiškinys net iki 20 amžiaus. Vaikai absorbuodavo šitą kovos kultūrą vos ne nuo “vystyklų“.

Apmokymas vykdavo ir mokytojas-mokinys lygmenyje. Įgūdžiai buvo perduodami iš mokytojo mokiniui praktiškai, kad taptų savo verslo meistru, žmogus ėjo ne į specialią mokymo įstaigą, o tapdavo meistro mokiniu, taip pat ir karyboje.

Svarbų vaidmenį turėjo praktika, senovėje visi kariavo su kaimyninėmis tautomis, dažnai vykdavo ir tarpusavio karai. Realių sąlygų kovinei praktikai netrūko, jauni kariūnai galėdavo praktikoje patikrinti savo įgūdžius. Suprantama, kad karas pasiima savo “duoklę“, bet tie, kurie išgyvendavo, gaudavo unikalią pamoką. Nei vienoje mokykloje, tokių “pamokų“ negausi.

Taikos metu koviniai įgūdžiai buvo palaikomi ne tik liaudies žaidimais, bet ir dar viena svarbia veiklos sfera – medžiokle. Tai šiais laikais žvėris neturi beveik jokių šansų prieš šiuolaikinį šaunamąjį ginklą. Tuomet kova buvo beveik lygiomis – nagai, iltys, galybė, išvystyta juslė prieš žmogaus įgūdžius ir šaltąjį ginklą. Tikru kovotoju buvo laikomas tas, kuris nudobdavo lokį.

Įsivaizduokite save su medžiokline ietimi (žeberklu) prieš lokį! Medžioklė buvo gera treniruotė dvasios palaikymui, koviniams įgūdžiams lavinti, mokytis persekioti, aptikti priešą.

Apibendrinant: berniukui buvo auklėjami kariūnais, giminės saugotojais, Tėvynės gynėjais, psichinių nuostatų pagrindu (šiuolaikiškai – programomis), kurias diegdavo iš mažens ( ir netgi iki gimimo, taip vadinamas apmokymas prieš gimstant), liaudies žaidimų tradicijomis vaikams ir suaugusiems, šventėse, pastoviose pratybose. Būtent todėl mes visada prisimename ir remiamės protėvių žygiais, su pasididžiavimu priskirdami save jų garbingai giminei. Nes vyro garbė – aukščiausia vertybė.

parengė: Remigijus Sinkevičius

Gerbiami skaitytojai, jei manote, kad informacija pateikta infa.lt buvo jums bent kažkuo naudinga, jūs galite prisidėti paremdami jos rengimą Jums patogiu būdu

komentarai 6

  1. Algirdas Minkauskas    -  2017-01-29, 02:10

    Užuot mokęsi kaip vieni kitus žudyti, mokykimės kaip taikiai vieniems su kitais sugyventi. Kur kas daugiau naudos būtų. Vyras karys=Žudikas. Tfu. Tvirtas vyras tiek fiziškai tiek dvasiškai ginsis ir gins artimus savo tik esant neišvengiamai būtinybei. Beje, jam artimi žmonės ne tik šeima ir giminės, bet ir visi šalia jo gyvenantys kuriems pagalba reikalinga. Jokiu būdu negalima vaikų auklėti kariais. Tai tiesus kelias jiems tapti profesiniais galvažudžiais.

    Atsakyti į šį komentarą
  2. bus    -  2017-01-29, 10:51

    mokykis sugyventi su gyvuleis issrinktais pragarodel genocido

    Atsakyti į šį komentarą
  3. Martx    -  2017-01-29, 12:39

    Vyras karys,tai nėra tas pats kas vyras žudikas. Nesuvokiat kas parašyta. Karys, tai yra dvasinė būsena, žudyti nėra būtina.

    Atsakyti į šį komentarą
  4. Algirdas Minkauskas    -  2017-01-29, 14:03

    O į kokį vyrą išaugtų berniukas leidus jam tiesiog augti, mokytis, atrasti, suvokti ir džiaugtis? Ar jis išaugtų kariu? Ar jis gamintųsi medinį kardą ar dar kai ką stipriau? Dabar pasaulyje beveik visur berniukai arba auklėjami kariais-Tėvynės gynėjais, arba bent jau susipažįsta su tuo kas tai yra, vieni daugiau kiti mažiau. Kodėl tad jiems kišamas šlamštas į galvas jeigu visi mokomi tik gintis ir ginti. Jeigu taip, tai kas gi ketina pulti? Jeigu visi mokomi gintis kas galėtų pulti? Kurių galų čia reikalingas mokymas būti kariais? Turiu minty bet kurį kraštą šioje planetoje. Pati nuostabiausia dvasinė būsena turėtų būti meilė ir atjauta.

    Atsakyti į šį komentarą
  5. Adolfas    -  2017-01-29, 15:44

    A. Minkauskas rašo ir kalba kaip tikras boba…

    Atsakyti į šį komentarą
  6. Tėvuks    -  2017-01-29, 22:14

    Vaiko auklėjime daug įvairių būdų per žaidimą tėvui ir sūnui atrasti tarpusavio ryšį ir karybą tik vienas iš būdų. Dar gali būti gamtos pažinimas, žvejyba, sportas, amatai. Aš suprantu, kad karyba čia kaip vienas pavyzdžių. Aš sūnui stengiuosi suteikti įvairiapusių žinių, mes gaminam ietis, rišam mazgus, kuriam laužą, mokomės pažinti medžius ir kitus augalus, orientuotis miške.
    Gerai akiratį praplečia kelionės su visa šeima.
    Tačiau karybą vaikai turi pažinti, ne žudikais tapti, o gynėjais, savo šeimos, savo artimųjų ir pagaliau savęs pačio.

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti Atsiliepimą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


Taip pat skaitykite:

Naujienų Prenumerata

-

Gauti naujienlaiškį el-paštu

Įrašykite savo pašto adresą:

Paslauga nuo Google FeedBurner

Apklausa

Ar reikia sugrąžinti privalomą kaukių dėvėjimą?


Rodyti rezultatus

Leidžiama ... Leidžiama ...
Domenai ir hostingas
Pasidalinkite su savo draugais
Sveiki, verta dėmesio: *Kaip savo sūnų išauklėti tikru vyru?* - nuoroda: https://infa.lt/12221/kaip-savo-sunu-isaukleti-tikru-vyru/