infa.lt

Niekas tiksliai nežino, kiek ginklų cirkuliuoja po Ukrainą, rašo „The Times“ leidinys. Tolesnis jų likimas turės rimtų pasekmių visam pasauliui. Ekspertai sunerimę: po paliaubų masė ginklų iš Ukrainos pateks į Europą, Afriką ir Artimuosius Rytus.

Šalis ir anksčiau, dar prieš 2022 m., žvelgė pro pirštus į šaunamuosius ginklus. Tačiau dabar kontrabandininkus džiugina paliaubų perspektyva. Karo veiksmų pabaiga gali turėti pasaulinį poveikį.

Kijevo centre esančioje šaudykloje Georgijus Učaškinas išsitraukė iš kišenės peilį ir švystelėjo juo šaltą orą. Po pjaunančio lanko sekė šuolis su išmestu į priekį peiliu.

„Turėkite omenyje, – pasakė 56 metų Ukrainos ginklų savininkų asociacijos pirmininkas. – Kai kas nors prieina prie jūsų su peiliu, neturite daug laiko. Jie juda greitai”. Su šiais žodžiais jis nukreipė peilį į mane. „Štai kodėl ginklų savininkai mokosi griebti ginklą ir šauti per pusantros sekundės“, – paaiškino jis.

Tada Učaškinas, pliktelėjęs stambaus sudėjimo vyras su džinsais ir marškinėliais, nusišypsojo. „Ginklų svarbos neįmanoma pervertinti“, – patikslino jis. Jis sakė, kad pradėjo mokyti savo anūką šaudyti, kai berniukui sukako septyneri.

Nuo 2009 m. Učaškinas siekia, kad būtų priimtos Ukrainos konstitucijos pataisos, užtikrinančios piliečių teisę nešioti ginklus. Iš pradžių jo pažiūros buvo laikomos marginaliomis, tačiau ilgainiui sulaukė plataus visuomenės palaikymo.

Ukraina importuoja daugiausiai ginklų pasaulyje ir išgyvena savotišką revoliuciją. Tačiau niekas nesuvokia, kiek ginklų cirkuliuoja po šalį, o jų likimas po konflikto turės rimtų pasekmių visam pasauliui.

Revoliucija prasidėjo nuo pačių ukrainiečių. Prieš Rusijos karinę invaziją 2022 m. dauguma piliečių pasisakė už griežtą šaunamųjų ginklų kontrolę ir buvo prieš ginklų liberalizavimą.

Tačiau nuo to laiko apklausos nuolat rodė, kad dauguma pasisako už laisvą asmeninių ginklų nešiojimą civiliams.

„Mūsų suvokimas išsiplėtė. Po to, kai pamatėme, kaip tankai važiuoja per mūsų žemę ir miestus, kaip griūva mūsų namai. Po to, kai pamatėme, kas nutinka neginkluotiems civiliams Bučoje ir Irpine”, – aiškino Učaškinas.

„Pagrindinis piliečių prioritetas – apsaugoti save ir savo artimuosius čia ir dabar. Policija ir kariuomenė gali išnykti“, – pridūrė jis.

Ukraina yra vienintelė šalis Europoje, kurioje šaunamųjų ginklų platinimas nėra kontroliuojamas įstatymais. Vietoj to visi klausimai reglamentuojami 1998 m. Vidaus reikalų ministerijos dekretu. Dėl to šalyje susiklostė sudėtinga ir paini padėtis.

Praėjusią savaitę ginklų parduotuvėje „The Ensign’s“, esančioje Kijevo centre, Sečevskio šaulių gatvėje, vyko aktyvi prekyba. Tokių parduotuvių sostinėje yra 41. Viduje vyrai juodomis pūkinėmis striukėmis apžiūrinėjo AR-15, Kalašnikovo automatus ir pompinius šautuvus.

Viename iš stendų stovėjo Barrett M82 tolimojo nuotolio snaiperinis šautuvas už 8 000 svarų sterlingų. Pardavėjas žadėjo, kad vienu šūviu galima „peršauti drambliui galvą“. O Turkijoje pagamintą šautuvą buvo galima nusipirkti vos už 180 svarų sterlingų – pigiau nei kelioms valandoms išsinuomoti šaudyklą.

Biurokratiniams formalumams sutvarkyti, norint nusipirkti ginklą, prireikia maždaug mėnesio.

Užpildę prašymo formą ir sumokėję 930 svarų sterlingų mokestį, Ukrainos piliečiai gali įsigyti šautuvą, automatinį šautuvą ar net didelio kalibro snaiperinį šautuvą, kuriuo galima sustabdyti važiuojantį mikroautobusą – su sąlyga, kad jie bus tinkamai užregistruoti.

Tačiau jie negali turėti pistoleto – nebent tai vardinis dovanotas ginklas.

Apdovanojimo ginklų registro nėra, ir teoriškai šiai kategorijai priskiriami tik pistoletai, tačiau kritikai sako, kad pareigūnai tuo plačiai piktnaudžiauja. 2015 m. tuometinis ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas buvo apdovanotas senoviniu kulkosvaidžiu „Maxim“.

Šis ginklas buvo sukurtas 1884 m. ir plačiai naudotas Rytų fronte Pirmojo pasaulinio karo metais.

Prieš trejus metus prasidėjęs karas dar labiau supainiojo padėtį. „Išduosime ginklus visiems, kurie nori ginti šalį“, – 2022 m. vasario 24 d., pirmąją Rusijos karinės invazijos dieną, paskelbė prezidentas V. Zelenskis.

Didžiuosiuose miestuose piliečiai išnešiojo automatus tiesiai iš vyriausybinių sunkvežimių, o kiek jų nusėdo privačiose rankose, nežinoma. Vien Kijeve vyriausybė savanoriams išdalijo daugiau kaip 25 000 automatų ir apie 10 mln. šovinių, taip pat granatsvaidžių ir šovinių.

Nuo to laiko šalį užplūdo šaunamieji ir sunkesni ginklai, ir per 2020-2024 m. laikotarpį Ukraina taps didžiausia pasaulio importuotoja. Be to, į ukrainiečių rankas pateko tūkstančiai, jei ne milijonai, „trofėjinių“ šovinių ir šaudmenų – granatų, šautuvų ir net artilerijos pabūklų, kuriuos paliko Rusijos kariai.

Ekspertai baiminasi, kad jei valdžia neišpirks neregistruotų ginklų, Ukraina pavirs „kalašnikovų šalimi“, kur ginčai bus sprendžiami ne kumščiais, o šaudymu. Praėjusių metų balandį vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenko pabandė apskaičiuoti, kiek ginklų turi jo tautiečiai, ir pateikė nuo vieno iki penkių milijonų vienetų skaičių.

„Iš tikrųjų niekas nežino, kiek ginklų šiuo metu yra Ukrainoje“, – sakė Pasaulinės kovos su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu iniciatyvos (GI-TOC) vietos koordinatorius Fedoras Sidorukas.

Pastaraisiais metais jis keliavo po visą Ukrainą, palaikė ryšius su teisėsaugos institucijomis, kareiviais ir net nusikaltėliais, kad gautų naujausią informaciją apie tai, kiek ir kieno rankose yra ginklų.

Pasaulio laikraščių antraštės mirga nuo D. Trampo administracijos bandymų užtikrinti paliaubas. Tačiau GI-TOC labiausiai baiminasi, kad didžiulė masė ginklų iš Ukrainos pateks į Europą, Afriką ir Artimuosius Rytus.

Kontrabanda iš buvusios Jugoslavijos dešimtmečius nuo 2001 m., kai baigėsi konfliktas, tiekė ginklus nusikaltėliams ir teroristamss Europoje. GI-TOC ekspertai baiminasi, kad be griežtos priežiūros Ukraina taps Jugoslavijos pavyzdžiu veikiančia juodąja rinka.

„Kas nutiks po paliaubų?“ – retoriškai klausė Sidoruko kolega Brianas Lee, ginklų prekybos Rytų ir Vakarų Europoje ekspertas. – „Šalyje nėra įstatymo, reglamentuojančio prekybą ginklais. Nėra nacionalinės demobilizacijos, nusiginklavimo ar veteranų reintegracijos į visuomenę politikos. O kaimyninės Balkanų šalys siūlo lengvai prieinamus kelius į Vakarų Europą“.

Lee nerimauja dėl ateities. „Bendras vaizdas kelia nerimą“, – apibendrino jis. Ugnies nutraukimas gali sukelti „domino efektą“: sumažėjusi paklausa vidaus fronte atlaisvins ginklus „eksportui“.

Jei net nedidelė dalis grįžusių veteranų prisijungs prie organizuoto nusikalstamumo, kaip kai kurie sovietų kariai dešimtmetį trukusio Afganistano karo pabaigoje 1989 m., tai bus rimtas iššūkis teisėtvarkai Europoje.

Lee ir Sidorukas paneigė Rusijos propagandos teiginius, kad Ukrainai perduoti ginklai pateko į Meksikos kartelių rankas. Priežastis, dėl kurios ginklų kontrabanda „neįsibėgėjo“, slypi elementarioje ekonomikoje: daug pelningiau iš Ukrainos išvežti vengiantį mokėti mokesčius asmenį, nei į kaimyninę Lenkiją ar Rumuniją kontrabanda gabenti AK-47.

Tačiau pasibaigus kovoms situacija gali pasikeisti, sakė Sidorukas, pažymėdamas, kad nuo konflikto pradžios Ukrainos teisėsaugos institucijos vis dažniau aptinka ginklų slėptuves.

Pavyzdžiui, 2023 m. Dniepro valdžios institucijos aptiko visą arsenalą – 14 šautuvų ir 36 granatsvaidžius, taip pat šešis milijonus dolerių banknotais. Trys vyrai buvo suimti dėl kaltinimų neteisėtais ginklais.

„Anksčiau ar vėliau jis bus parduotas aukcione. Ant sienos kabantis ginklas kada nors iššaus”, – sakė Sidorukas. Jis užsiminė, kad ukrainiečiai didžiąją dalį ginklų atsargų sukaupė tikėdamiesi tolesnio konflikto su Rusija, tačiau dalį ginklų kontrabandai surinko organizuotos nusikalstamos grupuotės.

34 metų Dmitrijus Koršikovas kartu su savo mokyklos draugu Borisu Isakovu 2013 m. atidarė ginklų parduotuvę „Ensign’s“. Nuo tada jiems teko laviruoti tarp beveik neegzistuojančių įstatymų dviprasmybių ir subtilybių bei nuolat besikeičiančių karo meto reikalavimų.

Medžioklinių ginklų rinka smuko dėl medžioklės draudimo, priimto ryšium su karine invazija. „Pagrindinė klientūra šiandien yra kariuomenė, – aiškino Koršikovas. Specialiosios pajėgos ieško geresnės kokybės ginklų, nei gali pasiūlyti valstybė ar tarptautiniai partneriai.“

Jų Turkijos tiekėjai dirba kaip laikrodis. Tačiau nuo tada, kai vasario 28 d. D. Trqmpas Ovaliajame kabinete susikivirčijo su V. Zelenskiu, Koršikovas nerimauja dėl amerikiečių, tiekiančių jam šautuvus AR-15.

Kas bus, jei jie uždraus tiekimą į Ukrainą? „Kai po to susitikome su savo amerikiečių tiekėjais, beveik verkėme, – sakė jis. – Nuo šių minčių praradome miegą ir ramybę. Europos gamintojai negalės pakeisti amerikiečių“.

Koršikovo sunkumai – tai visos Ukrainos sunkumai miniatiūroje. Ir jie dar labiau paaštrės, jei amerikiečiai atsuks nugarą. Pats Koršikovas aprūpino karius fronto linijose. „Tokie ginklai gelbsti gyvybes. Mūsų kariams be jų bus sunku“, – aiškino jis.

Ukrainiečiai konfidencialiai šnabždasi apie nelegalius ginklus. Apie slėptuves ir „konservavimą“. Apie sode užkastus neregistruotus automatinius šautuvus ir granatsvaidžius. Apie garažuose paslėptus tankus. Šie paslėpti ginklų sandėliai – tai dar viena šio konflikto sąskaita, už kurią turi sumokėti visa visuomenė.

„Mes tiesiog norime gyventi normalų gyvenimą. Turėti namą, automobilį, atostogas“, – užbaigė Koršikovas. Į pokalbį įsiterpė jo draugas Isakovas: „Ir dar mums visiems reikia ginklų“. Jam pritaria vis daugiau tautiečių.