infa.lt

V.Putinas ir D.Trampas (2017 m.) | foto: REUTERS

Prisimenant 1945 m. Jaltos konferenciją: antradienį (šiandien) Amerikos ir Rusijos prezidentai kalbėsis apie tai, kas ir ką gaus baigiant karą Ukrainoje, rašo „The New York Times“ leidinys.

Kaip rašo leidinys, Prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) žodžiais tariant, jis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas netrukus išgyvens kažką panašaus į savo Jaltos akimirką, kai didžiosios valstybės nustatys sienas Europoje.

Jis aiškiai nepaminėjo 1945 m. susitikimo, kuriame Čerčilis, Stalinas ir mirtinai sergantis Franklinas D. Ruzveltas padalijo žemyną į Amerikos remiamus Vakarus ir sovietų dominuojamus Rytus, sukurdami įtakos sferas, tapusias Šaltojo karo mūšio laukais.

Iš esmės jis derėsis dėl to, kokio dydžio atlygį Rusija gaus už 11 metų trunkančią atvirą agresiją prieš Ukrainą, kuri prasidėjo 2014 m. užgrobus Krymą ir tęsėsi iki prieš trejus metus V. Putino pradėto plataus masto karo, rašo „The New York Times“.

Baltųjų rūmų padėjėjai aiškiai pareiškė, kad Rusija tikrai išsaugos Krymą – vieną iš tų keistų istorijos posūkių, kuriame 1945 m. vasarį vyko savaitę trukusi Jaltos konferencija – ir tvirtai užsiminė, kad ji gaus beveik visą jos kontroliuojamą teritoriją.

Tačiau neaišku, ar Ukraina ar didžiosios Europos valstybės sutiks su tuo, dėl ko D. Trampas ir V. Putinas gali susitarti.

„Manau, kad mums neblogai sekasi dirbti su Rusija“, – sakė D. Trampas ir pridūrė: „manau, jog turime labai gerą galimybę“ pasiekti paliaubas. Tačiau tada jis perėjo prie klausimo, ko Ukrainai gali tekti atsisakyti.

„Manau, kad kalbėsime apie žemę, tai daug žemės“, – sakė jis. „Kalbėsime apie žemę. Kalbėsime apie elektrines”, matyt, turėdamas omenyje Zaporožės atominę elektrinę, didžiausią branduolinę elektrinę Europoje. „Tai didelis klausimas. Bet manau, kad abi pusės jau labai daug aptarėme”.

D. Trampo administracija jau leido suprasti, kad mano, jog Rusija kontroliuos žemę, kurią jau kontroliuoja jos kariai, t. y. maždaug 20% Ukrainos teritorijos.

Tačiau Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio padėjėjai praėjusį mėnesį pareiškė, kad yra susirūpinę, jog D. Trampas gali patenkinti kitus V. Putino pageidavimus dėl Ukrainos teritorijos dalių, galbūt įskaitant itin svarbų Odesos uostą.

Maikas Volcas (Michael Waltz) ir kiti D. Trumpo padėjėjai nedaug kalba apie paliaubų sąlygas, tačiau mano, kad jos yra antraeilis dalykas svarbesnės misijos atžvilgiu.

M.Volcas siūlo pavyzdžiu alternatyvą – politiką, artimesnę buvusio prezidento Joe Bideno strategijai: patikinti Ukrainą, kad JAV ir jos sąjungininkai yra su ja „tiek, kiek reikės“.

Tai yra receptas, sekmadienį tvirtino M.Volcas, „iš esmės nesibaigiančiam karui tokioje aplinkoje, kurioje mes tiesiogine prasme per kelis mėnesius prarandame šimtus tūkstančių žmonių“.

Ir jis perspėjo, kad konfliktas vis dar gali „peraugti į Trečiąjį pasaulinį karą“, pakartodamas argumentus, kuriuos D. Trampas teikė V. Zelenskiui per jų karštą viešą ginčą Ovaliajame kabinete praėjusį mėnesį.

„Galime kalbėti apie tai, kas yra teisinga ir neteisinga, taip pat turime kalbėti apie realią padėtį vietoje“, – sakė M.Volcas.

Yra ir kitų ženklų, rodančių, kad D. Trampas ruošiasi daryti nuolaidas V. Putinui

Teisingumo departamentas Europos pareigūnams pranešė, kad Jungtinės Valstijos pasitraukia iš tarptautinės grupės, tiriančios už invaziją į Ukrainą atsakingų lyderių, įskaitant V. Putiną, veiklą, primena leidinys.

Žinoma, jokia istorinė analogija su ankstesne epocha nėra tiksli, o derybos dėl karo Ukrainoje užbaigimo turi daug skirtumų nuo sąlygų 1945 m. žiemos viduryje, kai buvo aišku, kad nacistinė Vokietija netrukus pralaimės.

Tačiau, kaip neseniai žurnale „Foreign Affairs“ rašė Tuftso universiteto tarptautinės politikos profesorė Monica Duffy Toft, „šiandieninis geopolitinis kraštovaizdis ypač primena Antrojo pasaulinio karo pabaigą“, nes „didžiosios valstybės siekia derėtis dėl naujos pasaulinės tvarkos pirmiausia tarpusavyje, panašiai kaip tai darė sąjungininkų lyderiai, perbraižydami pasaulio žemėlapį Jaltoje“.