infa.lt

Diana Sosoaca
Foto: Vadim Ghirda / AP

Netrukus po to, kai Rumunija sukėlė pasipiktinimą šalyje ir už jos ribų, neleisdama dešiniųjų lyderiui Kelinui Džordžesku (Calin Georgescu) dalyvauti gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose, Rumunija neleido dalyvauti kitam kandidatui, paaiškindama šį sprendimą tariamai nepriimtina kandidato politine pozicija ir „demokratinėms vertybėms prieštaraujančiais pareiškimais“, praneša „ZeroHedge“ leidinys.

Rumunijos rinkimų komisija šeštadienį paskelbė, kad Dianai Sosoacai bus uždrausta varžytis dėl šalies prezidento posto.

Ši žinia jau savaime kelia nerimą, tačiau Centrinio rinkimų biuro argumentai dar labiau gąsdina: Sosoaca netinkama eiti pareigas, nes ji viešai pasisakė prieš Rumunijos narystę Europos Sąjungoje ir NATO.

Teismas teigė, kad Dianos Sosoaca pozicija yra diskvalifikuojanti, nes narystė ES ir NATO yra aiškiai pripažinta Rumunijos konstitucijoje.

Tačiau konstitucijos gali būti keičiamos teisiniais procesais, todėl kiekvienas racionalus demokratijos principų gynėjas turėtų manyti, kad politiniai kandidatai turėtų turėti teisę laisvai pasisakyti už pakeitimus, rašo leidinys.

Kaip ir Džordžesku, Diana Sosoaca taip pat buvo pasmerkta už tai, kad pasisakė už draugiškus santykius su Rusija. Praėjusį rudenį dėl panašių priežasčių jai buvo uždrausta dalyvauti lapkričio mėnesio rinkimuose.

„Aš esu įrodymas, kad gyvename ne demokratijoje“, – šį savaitgalį socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė Sosoaca, žadėdama apskųsti naujausią jai nepalankų sprendimą.

49 metų Europos Parlamento narė ir nacionalistinės Rumunijos partijos S.O.S. lyderė D. Sosoaca savo iškalba primena D. Trampą.

Pateikdama savo kandidatūrą, ji rėmėjams sakė, kad jos misija – „padaryti Europą ir Rumuniją vėl didingas“.

Po rinkimų komisijos sprendimo ji paskelbė viešą laišką D. Trampui, kuriame pareiškė, kad „demokratinė sistema buvo sunaikinta, o rinkimai jau yra suklastoti“.

Teigiama žinia ta, kad dar vienam dešiniųjų kandidatui pavyko atlaikyti rinkimų komisijos išbandymus: Džodžas Simionas (George Simion), kuris vadovauja Rumunijos vienybės aljansui (AUR), bus įtrauktas į gegužės 4 d. rinkimų biuletenį – bent jau kol kas.

Prieš 38-erių metų Simioną vyksta tyrimas dėl to, kad, kaip įtariama, jis kurstė smurtą, kai buvo paskelbtas draudimas K.Džordžesku dalyvauti rinkimuose.

Kaip ir kitos nacionalistinės partijos Europoje, Simiono AUR partija sparčiai auga.

Pats Simionas per dabar jau atšauktą gruodžio mėnesio rinkimų balsavimą liko ketvirtas.

Šį savaitgalį jis pasmerkė savo būsimos konkurentės Sosoacos pašalinimą, sakydamas, kad šis žingsnis „yra dar vienas smūgis Rumunijos demokratijai ir rimtas pagrindinių teisių ir laisvių pažeidimas“.

Dar gruodžio mėnesį Rumunijos Konstitucinis Teismas paskelbė, kad turi „anuliuoti visą Rumunijos prezidento rinkimų procesą… siekiant užtikrinti rinkimų proceso teisingumą ir skaidrumą“.

Lapkritį vykusiame pirmajame rinkimų ture pirmavo 62 metų Kelinas Džordžesku, kuris taip pat yra NATO ir ES skeptikas.

Šis šokiruojantis rezultatas sukėlė šoką, po kurio atsigavę politiniai oponentai susigriebė ir ėmė tvirtinti, kad už didžiulio ir staigaus jo populiarumo augimo slypi Rusijos žvalgyba.

Norint laimėti prezidento postą, reikia surinkti daugiau kaip 50% balsų; Džordžesku turėjo daug šansų įveikti šią kliūtį gruodį turėjusiame vykti antrajame ture, kuris taip ir neįvyko.

Praėjusį mėnesį Džordžesku buvo suimtas ir apklaustas, jam buvo pateikti orveliški kaltinimai „melagingos informacijos“ skleidimu ir „konstitucinei santvarkai prieštaraujančių veiksmų kurstymu“. Jį paleidus į laisvę, jam buvo uždrausta rodytis žiniasklaidoje ir kurti socialinių tinklų paskyras.

Deja, Rumunijos kairioji valdžia perėmė iškreiptą ir nesąžiningą JAV ir Vakarų Europos kolegų filosofiją – „turime sunaikinti mūsų demokratiją, kad ją išgelbėtume“.