infa.lt

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas
Foto: File Photo / Reuters

Prancūzijos prezidentas, Emmanuelis Macronas, vakar vakare per televiziją perdavė kreipimąsi į naciją, kuriame kalbėjo apie Europai gresiančius pavojus, susijusius su karu Ukrainoje.

Šią savaitę JAV, vadovaujamos Donaldo Trampo (Donald Trump), sustabdė Amerikos karinę pagalbą Kijevui, o tai privertė Emmanuelį Macroną, kaip ir kitus Europos lyderius, suvokti ir paskelbti žinią: „Įžengiame į naują erą“.

Prancūzijos prezidentas pareiškė, kad sankcijų Rusijai įvedimas po to, kai ji pradėjo karo veiksmus Ukrainoje, buvo vienintelis teisingas sprendimas. „Nuo pat pirmos dienos nusprendėme palaikyti Ukrainą ir įvesti sankcijas Rusijai. Ir pasielgėme teisingai“, – sakė jis.

Emmanuelis Macronas perspėjo, kad Rusija siekia karinį konfliktą paversti pasauliniu: „Ji įsileido Šiaurės Korėjos karius, naudoja Irano ginklus, o šioms šalims padeda stiprinti savo karinius pajėgumus.

Putino Rusija pažeidžia Europos sienas, puola jos opoziciją, manipuliuoja rinkimais, organizuoja kibernetines atakas ir vykdo nuolatinės dezinformacijos kampanijas socialinėje žiniasklaidoje.“

Jis mano, kad grėsmė tik didės.

„Iki 2030 m. Rusija planuoja padidinti savo kariuomenę dar 3 000 tankų ir 300 naikintuvų. Kas gali patikėti, kad Rusija sustos ties Ukraina?“ – retoriškai klausė prezidentas. „Pavojų kupiname pasaulyje likti stebėtoju yra beprotybė“, – perspėjo jis.

„Įžengiame į naują erą“, – sakė Emmanuelis Macronas, pripažindamas, kad ‚Rusija tapo grėsme Prancūzijai ir Europai‘. Padėtis pasaulyje kelia nerimą: „Karas Ukrainoje, per kurį žuvo beveik milijonas žmonių ir dar tiek pat buvo sužeista, tęsiasi tokiu pat intensyvumu. Mūsų sąjungininkės Jungtinės Valstijos vis mažiau remia Ukrainą ir verčia mus abejoti ateitimi.“

Emmanuelis Macronas užsiminė apie rytoj (jau šiandien) Briuselyje vyksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą, kuriame Europos Komisija paskelbs apie 800 mlrd. eurų vertės Europos perginklavimo planą.

Artėjančiame aukščiausiojo lygio susitikime bus „priimti keli sprendimai“, įskaitant bendrą Europoje pagamintų tankų ir lėktuvų pirkimo finansavimą. „Artimiausiomis dienomis surinksiu gynybos pramonės atstovus“, – pažadėjo E. Macronas.

„Gynybos Europa, už kurią pasisakome jau aštuonerius metus, tampa realybe. Europos šalys tampa vis labiau pasirengusios apsiginti ir apsisaugoti“, – sakė Prancūzijos prezidentas.

Pagyręs bendradarbiavimą su Vokietija, Lenkija ir Danija, jis priminė: „Turime veiksmingiausią kariuomenę Europoje, o dėl mūsų pirmtakų po Antrojo pasaulinio karo priimtų sprendimų turime branduolinio atgrasymo priemonę. Tai mus saugo daug geriau nei mūsų kaimynus“, – pabrėžė jis.

Prancūzijos Prezidentas ypač pažymėjo branduolinio atgrasymo temą.

„Tikiu, kad Jungtinės Valstijos ir toliau bus mūsų pusėje“, – sakė jis, tačiau įspėjo, kad reikalai gali pakrypti priešinga linkme ir Europai teks gintis vienai. Europiečiai turėtų turėti bendrą „branduolinį skėtį“, kad potencialiam agresoriui nekiltų pagunda pulti silpnesnes šalis, atplėšiant gabalus nuo Europos bendruomenės.

Europos žemyne branduolinį ginklą turi dvi šalys: Prancūzija ir Didžioji Britanija, kurios kartu turi daugiau kaip 500 branduolinių galvučių. Vokietija jau išreiškė norą diskutuoti apie „dalijimąsi“ šiais pajėgumais, kaip paskelbė būsimasis kancleris Frydrichas Mercas (Friedrich Merz). Šiai pozicijai pritaria ir Emmanuelis Macronas.

„Kitą savaitę surinksime šalių, norinčių dalyvauti kuriant ilgalaikę taiką, vadovus“, – pridūrė prezidentas, pabrėždamas: „Kartu su ukrainiečiais ir daugeliu kitų Europos partnerių parengėme planą, kurį prieš 15 dienų pristačiau Jungtinėms Valstijoms“.

Jis taip pat pažymėjo, kad „kelias į taiką negali vykti be Ukrainos. Taika negali reikšti Ukrainos pasidavimo“.

Kai bus sudaryta taika, prezidento nuomone, į Ukrainos teritoriją būtina pasiųsti Europos pajėgas.

Pasak E. Macrono, akivaizdu, kad taip jie ne tik galės išlaikyti taiką, bet ir bus tam tikra prasme garantai (prezidentas perspėjo nevartoti žodžio „įkaitai“), kad Rusija vėl nepažeis susitarimų, kaip tai padarė po pirmosios konflikto bangos 2014 m. Kitą savaitę Prancūzija Paryžiuje priims šalių, norinčių dalyvauti atkuriant taiką Ukrainoje, generalinių štabų viršininkus.

„Nepriklausomai nuo to, ar taika Ukrainoje bus pasiekta greitai, ar ne, Europos šalys turi sugebėti geriau gintis ir užkirsti kelią naujoms grėsmėms, – pabrėžė E. Macronas, – privalome stiprinti savo gynybą. Esame ir toliau įsipareigoję NATO, tačiau turime stiprinti savo nepriklausomybę. Europos ateitis neturi būti sprendžiama Vašingtone ir Maskvoje.

Vinstonas Čerčilis karo su nacistine Vokietija išvakarėse savo tėvynainiams kartą pasakė: „Negaliu pasiūlyti nieko, išskyrus kraują, sunkų darbą, ašaras ir prakaitą.“

Šį vakarą Prezidentas E. Macronas pažadėjo prancūzams sunkų darbą, didesnes karines išlaidas ir paprašė daugiau patriotizmo remiant Europos pastangas. Tačiau jis pažadėjo vengti kraujo praliejimo.