infa.lt

Vidutinė paros elektros energijos biržos kaina Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje ketvirtą dieną iš eilės viršijo 10 centų už 1 kWh, rašo ERR. Latvijos bendrovės „Neatkariga“ duomenimis, per mėnesį kaina padidėjo beveik 25 proc.

Nuo BRELL žiedo Baltijos šalys atsijungė vasario 8 d.  ir iškart po to, jau vasario 10 d., Lietuvos „Litgrid“, vadovaujama Roko Masiulio, pradėjo ardyti elektros perdavimo linijas, pirmiausiai demontavusi laidus.

Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje vidutinė paros elektros energijos kaina biržoje ketvirtą dieną iš eilės išliko didesnė nei 10 centų už 1 kWh; vasario 25 d. ji siekė 13,1 cento, rašo ERR (Keista, bet anglų kalba šios informacijos ERR nėra).

Vidutinė paros elektros kaina šį mėnesį tik du kartus – vasario 8 ir 21 d. – nukrito žemiau 10 centų už 1 kWh. Be to, vartotojai moka mokesčius ir rinkliavas.

Kaip pažymi latvių „Neatkariga“, elektros kaina vienam namų ūkiui padidėjo nuo 17,68 euro sausį iki 22,06 euro vasarį, t. y. 24,8 proc.

Tuo tarpu Suomijoje elektros energijos tarifas yra 26 kartus mažesnis.

Vasario 8 d. Lietuva, Latvija ir Estija atsijungė nuo energetinio žiedo su Baltarusija ir Rusija (BRELL, pagal pirmąsias šalių pavadinimų raides) ir prisijungė prie Europos elektros tinklų per Lenkiją.

Kaip teigė Estijos klimato ministrė Joko Alender, Baltijos šalių gyventojams tai kainuos 1 eurą per mėnesį. Jos kolega Latvijoje Kaspars Melnis prognozavo, kad galutinių vartotojų elektros energijos kainos padidės 5 proc.

Tuo tarpu Lietuvos energetikos ministras, Žygimantas Vaičiūnas, apskritai atmetė pabrangimą, sulyginęs ji su dviem puodeliais kavos per metus.

„Gyventojui per metus tie kaštai gali sudaryti maždaug tiek, kiek kainuoja vienas arba du puodeliai kavos kavinėje“, – pareiškė Ž.Vaičiūnas LRT televizijos laidoje „Dienos tema“.