infa.lt

A. Vučičius sako, kad Serbija padarė „klaidą“ balsuodama už Europos remiamą rezoliuciją.

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius pirmadienį atsiprašė piliečių po to, kai Serbija balsavo už Jungtinių Tautų rezoliuciją, kuria raginama pasmerkti Rusijos agresiją ir Ukrainoje užtikrinti teisingą ir ilgalaikę taiką, praneša „Politico“ leidinys.

„Manau, kad Serbija šiandien padarė klaidą, atsiprašau piliečių už tai. Aš pats prisiimu kaltę, nes tikriausiai esu pavargęs ir prislėgtas ir negaliu visko sužiūrėti“, – sakė Aleksandras Vučičius pirmadienio vakarą Serbijos kanalui „Happy Television“.

Pirmadienį Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, kuriai pritarė Europos valstybės ir kurioje raginama užtikrinti teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje.

Rusija ir Jungtinės Valstijos balsavo prieš, o Serbija buvo tarp 93 šalių, kurios ją palaikė. Aštuoniolika šalių nepritarė rezoliucijai, o 65 susilaikė. Rezultatas 93 x 83.

Vėliau pirmadienį JAV kartu su Rusija dar kartą balsavo dėl JAV remiamos JT Saugumo Tarybos rezoliucijos, kurioje raginama „greitai užbaigti“ karą Ukrainoje, tačiau Kremlius nebuvo įvardytas kaip agresorius ir nebuvo minimas Ukrainos teritorinis vientisumas.

Ta rezoliucija buvo patvirtinta be penkių Europos Saugumo Tarybos narių, įskaitant Serbiją, paramos, joms susilaikius.

Pasak A. Vučičiaus, Serbija turėjo susilaikyti nuo balsavimo dėl Europos remiamos rezoliucijos, kaip ir dėl Amerikos rezoliucijos.

„Dėl Amerikos rezoliucijos balsavome tiksliai taip, kaip ir turėjo būti. Mes susilaikėme. Mano nuomone, turėjome susilaikyti ir dėl Europos rezoliucijos“, – sakė jis.

„Kaip matote, sakau tai tuo metu, kai visiškai aišku, kad dėl to prarasiu palankumą ar politinius taškus ES. Manau, kad Serbija turėjo susilaikyti“, – pridūrė jis.

Po A. Vučičiaus pareiškimo Rusija antradienį sureagavo sakydama, kad priima Serbijos atsiprašymą.

„Žinoma, mes jį išgirdome – žinoma, mes jį priėmėme. Iš tiesų pasitaiko techninių klaidų ir, žinoma, tokia greita valstybės vadovo reakcija mums imponuoja“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Serbija jau seniai palaiko glaudžius ryšius su Rusija, kurių šaknys glūdi istoriniuose, kultūriniuose ir religiniuose ryšiuose, taip pat glaudžiame ekonominiame bendradarbiavime; Serbija yra priklausoma nuo Maskvos dėl dujų tiekimo.

Nuo Maskvos karinės invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį pradžios, Serbija patyrė vis didesnį spaudimą atsiriboti nuo Maskvos, tačiau priešinosi sankcijų įvedimui ir siekė subalansuoti savo ryšius su Rusija ir Europos Sąjunga.

Po balsavimo Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha padėkojo šalims, balsavusioms už Europos remiamą rezoliuciją. „Ukraina ir platesnė tarptautinė bendruomenė taip pat neabejotinai atkreips dėmesį į valstybių narių, balsavusių prieš, kompaniją“, – pridūrė jis.