infa.lt

JAV atsisakė pasirašyti Europos ir Ukrainos parengtą rezoliucijos tekstą ir vietoje jo pasiūlė savąjį.

JAV penktadienį pasiūlė Jungtinių Tautų rezoliucijos projektą, skirtą trečiosioms Rusijos invazijos į Ukrainą metinėms paminėti, ir šis pasiūlymas supriešina Vašingtoną su Kijevo ir Europos sąjungininkių pastangomis, kad Generalinė Asamblėja pirmadienį priimtų savo tekstą, praneša „Reuters“ agentūra.

JAV Prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) pradėjo siekti tarpininkauti dėl karo Ukrainoje užbaigimo, nesitardamas dėl to su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir sukeldamas Europos sąjungininkų susirūpinimą, kad Kijevas ir Europa gali būti išstumti iš taikos derybų.

Trumpame trijų pastraipų JAV rezoliucijos projekte, su kuriuo susipažino „Reuters“, gedima dėl žmonių aukų per „Rusijos ir Ukrainos konfliktą“ ir pakartojama, kad „pagrindinis Jungtinių Tautų tikslas yra palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą bei taikiai spręsti ginčus“.

Jame taip pat „prašoma greitai užbaigti konfliktą ir toliau raginama užtikrinti ilgalaikę taiką tarp Ukrainos ir Rusijos“.

Rusija pasiūlė šios eilutės pakeitimą, kurį matė „Reuters“, kad ji skambėtų taip: „prašo greitai užbaigti konfliktą, be kita ko, šalinant pagrindines jo priežastis, ir toliau ragina užtikrinti ilgalaikę taiką tarp Ukrainos ir Rusijos“.

Generalinė Asamblėja jau pirmadienį susirinks balsuoti dėl Ukrainos ir Europos Sąjungos parengto teksto, kuriame raginama deeskaluoti padėtį, kuo greičiau nutraukti karo veiksmus ir taikiai išspręsti konfliktą, vadovaujantis pagrindiniais JT įstatais ir tarptautine teise.

Vėliau penktadienį ES ambasadoriai Jungtinėse Tautose susitiks aptarti JAV žingsnio, sakė diplomatai.

Pastarąjį mėnesį Ukraina ir ES derėjosi su JT valstybėmis narėmis. Generalinės Asamblėjos rezoliucijos nėra privalomos, tačiau jos turi politinį svorį ir atspindi pasaulinį požiūrį į karą. Nė viena šalis Asamblėjoje neturi veto teisės.

Ukrainos ir ES tekste, su kuriuo susipažino „Reuters“, „dar kartą pakartojama, kad reikia skubiai užbaigti karą šiais metais ir padvigubinti diplomatines pastangas, kad būtų sumažinta tolesnio eskalavimo rizika ir pasiekta visapusiška, teisinga ir ilgalaikė taika Ukrainoje“.

Šios rezoliucijos formuluotės atrodo šiek tiek sušvelnintos, palyginti su ankstesnėmis Generalinės Asamblėjos rezoliucijomis. Joje laikomasi ne tokio tiesioginio požiūrio kritikuojant Rusiją, tiesiogiai nurodant „agresiją“.

Palyginimui: rezoliucija, priimta netrukus po karo pradžios – 141 balsu už – kurioje „griežčiausiai smerkiama Rusijos Federacijos agresija“.

Ukrainos ir ES tekste teigiama, kad reikia įgyvendinti ankstesnes JT rezoliucijas, kuriose reikalaujama, kad Rusija išvestų savo karius iš tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos, ir primygtinai reikalaujama, kad Maskva nutrauktų karo veiksmus.

Per pirmuosius metus Generalinė Asamblėja priėmė šešias rezoliucijas dėl konflikto, kuriose pasmerkė Maskvą ir pareikalavo, kad Rusija išvestų visus savo karius.

Didžiausio palaikymo sulaukė 2022 m. spalio mėnesio rezoliucija, kuria buvo pasmerktas Rusijos „bandymas neteisėtai aneksuoti“ keturis Ukrainos regionus – už ją balsavo 143 valstybės.