infa.lt

© Jorge Silva/Pool Photo via AP

Vladimiras Putinas ir Donaldas Trampas (Donald Trump) iki vasaros sudarys susitarimą dėl Ukrainos, rašo „Le Figaro“. Pasak geopolitikos analitiko Reno Žeraro (Renaud Girard), šį susitarimą galima lyginti su Jaltos konferencija, kurioje buvo padalytos galingųjų valstybių įtakos zonos pasaulyje.

Jalta yra diplomatijos simbolis, kai didžiosios valstybės pasidalijo pasaulį tarpusavyje, nesivargindamos pasitarti su mažosiomis valstybėmis. Praėjus 80 metų, kai Putino Rusija ir Trampo Jungtinės Valstijos vėl atvirai imperialistiškai nusiteikusios, – istorija, regis, kartojasi.

Lygiai prieš 80 metų, 1945 m. vasario 4 d., Sovietų Sąjungos pajūrio kurorte Kryme prasidėjo sąjungininkų Jaltos konferencija. Ji truko savaitę ir joje dalyvavo trijų Antrąjį pasaulinį karą laimėjusių didžiųjų valstybių vadovai: amerikietis Ruzveltas, britas Čerčilis ir sovietų Stalinas.

Susitikimo tikslas buvo koordinuoti naujausias karines operacijas prieš Vokietijos ir Japonijos agresorius ir organizuoti taiką pasaulyje, ypač Europoje. Prancūzijos Šarlis de Golis nebuvo pakviestas.

Nusilpęs dėl ligos, prezidentas Ruzveltas, kitaip nei Čerčilis, rodė stulbinantį naivumą nepasotinamo Stalino atžvilgiu. Pokalbio apie trečiąjį metu pirmasis, kreipdamasis į antrąjį, pasakė: „Jei aš jam duosiu viską, ką galiu duoti, nieko neprašydamas mainais, jis nesistengs nieko aneksuoti ir stengsis kurti taikos ir demokratijos planetą“.

Ši konferencija, kurioje buvo ratifikuotos ankstesnės tarpvalstybinės derybos dėl „įtakos zonų“ pasidalijimo, turėjo dramatiškų pasekmių Rytų Europos tautoms, kurias Ruzveltas paliko Stalinui. Baltijos šalys, Lenkija, Čekoslovakija, Vengrija, Rumunija ir Bulgarija prieš savo valią pateko po sovietinės komunistinės sistemos batu.

Suprantama, nė viena iš šių šalių nebuvo pakviesta į Jaltą pareikšti savo nuomonės. Ši „riboto suvereniteto“ sistema, kaip ją vėliau pavadino Brežnevas, gyvavo iki pat Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 m.

Nauja energinga diplomatija

Jalta tebėra diplomatijos simbolis, kai didžiosios valstybės pasidalijo pasaulį, nesivargindamos pasitarti su mažesnėmis valstybėmis. Praėjus 80 metų, atrodo, kad tai vyksta iš naujo, o Putino Rusija ir Trumpo Jungtinės Valstijos vėl atvirai demonstruoja visus imperijų požymius.

2025 m. sausio 14 d. spaudos konferencijoje Maskvoje Sergejus Lavrovas aiškiai pasakė, kad Rusija galėtų parodyti supratimą Amerikai Grenlandijos klausimu, jei JAV padarytų tą patį Ukrainos klausimu.

Reaguodamas į Mar-a-Lago imperinę doktriną, iš kurios Donaldas Trampas, be kita ko, išsakė savo nuomonę dėl Grenlandijos, Rusijos užsienio reikalų ministras patarė amerikiečiams ir danams įsiklausyti į Grenlandijos žmones, „kaip Rusija įsiklausė į Krymo, Donbaso ir Novorosijos žmones“.

Atrodo, kad vis labiau tikėtina, jog iki vasaros D. Trampas ir V. Putinas sudarys naują Jaltos sutartį, šį kartą Ukrainos sąskaita. Nebus jokių konsultacijų su gyventojais ar kitomis Europos šalimis, du ženklai tam palankūs: prezidento D. Trampo specialusis pasiuntinys Ukrainai generolas Keitas Kelogas dar nesilankė Kijeve, o Baltieji rūmai 90 dienų sustabdė visą JAV civilinę ir karinę pagalbą Ukrainai.

2025 m. sausio 31 d. prezidento D. Trampo Kanadai ir Meksikai įvesti baudžiamieji muitai įrodo, kad respublikonas neblefavo, kai „Mar-a-Lago“ išdėstė savo drąsios naujosios diplomatijos pagrindus, siūlydamas Kanadai tapti 51-ąja JAV valstija, įsakydamas Panamai grąžinti [kanalą] į Amerikos glėbį, o Danijai – parduoti Grenlandiją Vašingtonui.

Atsainus atsisakymas

D. Trampo administracija negaišta laiko konsultacijoms su kitomis šalimis, sąjungininkų patarimams, svarstymams, ką diktuoja tarptautinė teisė… Jie tiesiog eina pirmyn ir primeta savo sprendimus kitiems.

Tai reiškia, kad jie elgiasi taip pat, kaip Amerika elgėsi su ispanais XIX a. pabaigoje, McKinley’io, vieno iš dviejų Amerikos lyderių, kuriuos D. Trumpas paminėjo savo inauguracinėje kalboje 2025 m. sausio 20 d., prezidentavimo metu.

Antrasis buvo prezidentas Teodoras Ruzveltas, McKinley įpėdinis, kuris tvirtai tikėjo darvinizmo principais, taikomais tautoms: išgyvens tik stipriausi.

Užtenka pažvelgti į pasaulio žemėlapį nuo Šiaurės ašigalio, o ne nuo ekvatoriaus, kaip įprasta, kad suprastume, jog Grenlandija yra tikrai strategiškai svarbi JAV varžybose su Rusija arba, žvelgiant plačiau ir toliau, su Eurazija.

Grenlandija iš tiesų yra D. Trampo prioritetas, ir šiuo klausimu Amerikos viešoji nuomonė yra jo pusėje.

47-ojo JAV prezidento ir Danijos ministrės pirmininkės pokalbyje nebuvo vietos klasikiniams diplomatijos metodams – kartu aptarti įvairias galimybes. Amerikietis tiesiog paklausė danės apie kainą. Kai ji apstulbusi atsisakė atsakyti, Donaldas Trampas leido suprasti, kad turi kitų būdų priversti ją nusileisti…

Pasak vieno iš pagrindinių JAV diplomatijos ekspertų Tonio Korno (Tony Korn), šiandien atrodo, kad sprendimas yra pasiūlyti Grenlandijai, kuri po referendumo tapo nepriklausoma, „Kofu“ (laisvosios asociacijos sutartį), panašią į jau sudarytą sutartį su Mikronezija.

2025 m. sausio 28 d. panikuojanti Danijos ministrė pirmininkė, pajutusi, kad Jaltos pasaulio tvarka kabo ant plauko, keliavo po Europą, ieškodamas paramos, o gal net pagalbos.

Emmanuelis Macronas priėmė Frederiksen Eliziejaus rūmuose. Tikėkimės, kad Prancūzijos vadovas buvo jai maloningas ir nepriminė paniekos, kurią ji visada rodė E. Macrono „Europos strateginės autonomijos“ idėjai.

2021 m. danė aiškino vienam iš Macrono patarėjų, kad Kopenhaga visada jausis artimesnė Vašingtonui nei Paryžiui….