infa.lt

Gydytojai Gazos ruože kovoja už sužeistos mergaitės gyvybę tiesiai ant grindų | Palestinos socialiniai tinklai

N-18

Nuo kovo 25 d. iki balandžio 8 d. Gazoje dirbau traumatologu. Savanoriavau Ukrainoje ir Haityje, užaugau Flinte, Mičigano valstijoje. Mačiau smurtą ir dirbau konfliktų zonose. Tačiau iš daugybės dalykų, kurie išryškėjo dirbant Gazos ligoninėje, mane pribloškė vienas, rašo „The New York Times“ autorius savo interviu:

Beveik kiekvieną dieną, kai ten buvau, matydavau po naują mažą vaiką, kuriam buvo šauta į galvą ar krūtinę, ir beveik visi jie mirė. Iš viso jų buvo trylika.

Tuo metu aš maniau, kad tai – netoliese esančio itin sadistiškai nusiteikusio kareivio darbas. Tačiau grįžęs namo sutikau skubiosios medicinos gydytoją, kuris prieš du mėnesius iki manęs dirbo kitoje Gazos ligoninėje. „Negalėjau patikėti, kiek vaikų mačiau nušautų į galvą, – pasakiau jam. Mano nuostabai, jis atsakė: „Taip, aš irgi. Kiekvieną dieną.“

Iš palydovų, humanitarinių organizacijų ir Gazos sveikatos apsaugos ministerijos gauta labai daug informacijos apie Gazos ruožo nuniokojimo mastą.

Tačiau Izraelis neleidžia žurnalistams ar žmogaus teisių tyrėjams patekti į Gazos ruožą, išskyrus labai nedidelį skaičių reportažų rengimo kelionių su Izraelio kariuomene, o Gazos ruože dirbančių palestiniečių žurnalistų pasakojimai nėra pakankamai plačiai skaitomi, nepaisant neįtikėtinos rizikos, kurią jie prisiima rengdami reportažus.

Tačiau yra grupė nepriklausomų stebėtojų, kurie diena iš dienos stebėjo šį karą iš šalies: tai savanoriai sveikatos priežiūros darbuotojai.

Naudodamasis asmeniniais ryšiais su medikų bendruomene ir daug ieškodamas internete, galėjau susisiekti su amerikiečių sveikatos priežiūros darbuotojais, kurie nuo 2023 m. spalio 7 d. dirbo Gazoje.

Daugelį jų su Artimaisiais Rytais sieja giminystės ar religiniai ryšiai. Kiti, kaip ir aš, tokių ryšių neturi, tačiau jautė pareigą savanoriauti Gazoje dėl įvairių priežasčių.

Remdamasis klausimais, paremtais savo stebėjimais ir pokalbiais su kolegomis gydytojais ir slaugytojais, bendradarbiaudamas su „Times Opinion“ apklausiau 65 sveikatos priežiūros darbuotojus apie tai, ką jie matė Gazoje.

Penkiasdešimt septyni, tarp jų ir aš, sutiko pasidalyti savo patirtimi. Kiti aštuoni dalyvavo anonimiškai, nes turi šeimų Gazoje ar Vakarų Krante arba bijo atsakomųjų veiksmų darbe.

Šias rentgeno nuotraukas pateikė daktarė Mimi Syed, dirbusi Chan Junise nuo rugpjūčio 8 d. iki rugsėjo 5 d. Ji sakė: „Turėjau daug vaikų pacientų, daugiausia jaunesnių nei 12 metų amžiaus, kurie buvo sužeisti į galvą arba kairę krūtinės pusę. Paprastai tai būdavo pavieniai šūviai. Pacientai buvo atvežami arba negyvi, arba kritinės būklės, ir mirė netrukus po to, kai buvo atvežti“. Dr. Mimi Syed

Štai ką matėme

44 gydytojai, slaugytojai ir paramedikai matė daugybę atvejų, kai Gazos ruože į galvą ar krūtinę buvo šauta nepilnamečiams vaikams.

Dr. Mohamad Rassoul Abu-Nuwar
Bendrosios, bariatrijos ir priekinės žarnos chirurgas, 36 metai, Pitsburgas, Pa.

„Vieną vakarą skubios pagalbos skyriuje per keturias valandas mačiau šešis vaikus nuo 5 iki 12 metų amžiaus, visi su vienkartinėmis šautinėmis žaizdomis kaukolėje.“

Nina Ng
Skubios pagalbos slaugytoja, 37 m., Niujorkas, Niujorko valstija.

„Vaikai su šautinėmis žaizdomis buvo gydomi ant grindų, dažnai nukraujavę ant ligoninės grindų, nes trūko vietos, įrangos, personalo ir pagalbos. Daugelis mirė be reikalo.“

Dr. Markas Perlmutteris
Ortopedas ir rankų chirurgas, 69 metai, Rocky Mount, N.C.

„Mačiau kelis vaikus, nušautus didelio greičio kulkomis į galvą ir krūtinę.“

Dr. Irfanas Galaria
Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas, 48 m., Chantilly, Va.

„Mūsų komanda rūpinosi maždaug keturiais ar penkiais 5-8 metų amžiaus vaikais, kurie visi buvo nušauti vienu šūviu į galvą. Visi jie į skubios pagalbos skyrių atvyko vienu metu. Jie visi mirė.“

Rania Afaneh
Paramedikė, 23 m., Savannah, Ga.

„Mačiau vaiką, kuriam buvo šauta į žandikaulį. Jokia kita jo kūno dalis nebuvo pažeista. Jis buvo visiškai budrus ir suvokė, kas vyksta. Jis žiūrėjo į mane, o aš bandžiau išsiurbti kraują sugedusiu siurbtuku.“

Dr. Khawaja Ikram
Ortopedas chirurgas, 53 metai, Dalasas, Teksasas

„Vieną dieną, būdamas greitosios pagalbos palatoje, pamačiau trimetį ir penkiametį, kurių kiekvieno galvoje buvo po vieną kulkos skylę. Paklausti, kas atsitiko, jų tėvas ir brolis atsakė, kad jiems buvo pasakyta, jog Izraelis traukiasi iš Chan Juniso. Todėl jie grįžo pažiūrėti, ar kas nors liko iš jų namų. Pasak jų, ten laukė snaiperis, kuris nušovė abu vaikus.“

Dr. Ahlia Kattan
Anesteziologė ir intensyviosios terapijos gydytoja, 37 m., Kosta Mesa, Kalifornija.

„Mačiau 18 mėnesių mergaitę su šautine žaizda galvoje.“

Dr. Ndal Farah
Anesteziologė, 42 m., Toledas, Ohajas

„Mačiau daug vaikų. Mano patirtis rodo, kad dažniausiai šautinės žaizdos būdavo į galvą. Daugelio jų smegenys buvo nepagydomai, negrįžtamai pažeistos. Beveik kasdien į ligoninę atveždavo vaikų su šautinėmis žaizdomis galvoje.“

Laikraštis „Times Opinion“ nusiuntė Izraelio gynybos pajėgoms klausimus apie šių amerikiečių sveikatos priežiūros darbuotojų patirtį. IDF atstovas spaudai atsakė pareiškimu, kuriame tiesiogiai neatsakė, ar kariuomenė tyrė pranešimus apie šaudymus į ikimokyklinio amžiaus vaikus, ar buvo imtasi kokių nors drausminių priemonių prieš karius už šaudymą į vaikus.

Pareiškimas prasidėjo taip: „I.D.F. yra įsipareigojusi mažinti civiliams daromą žalą operatyvinės veiklos metu. Atsižvelgdama į tai, IDF deda daug pastangų, kad įvertintų ir apsvarstytų galimą šalutinę žalą civiliams, kai vykdo atakas. I.D.F. yra visiškai įsipareigojusi laikytis visų taikytinų tarptautinių teisinių įsipareigojimų, įskaitant ginkluotų konfliktų teisę.“

Toliau „New York Times“ straipsnyje rašoma, kad, personalo liudijimu, vaikai ligoninėse buvo psichiškai sutrikę, dalis jų norėjo mirti, kad patektų pas savo nužudytas šeimas, glaudėsi prie ligoninių personalo kaip prie paskutinės saugios priebėgos šiame pasaulyje ir išgyveno savo vidinį nesibaigiantį košmarą.

Taip pat medžiagoje rašoma apie siaučiančias infekcijas regione, kur negalima gauti muilo ar pirštinių, pakankamai maisto ir vandens. Net ligoninėse trūko maisto, kurio patekimą į Gazą blokavo Izraelis.

Vaikai mirdavo nuo lengvai kitur išgydomų infekcijų, kadangi buvo visiškai išsekę ir gyveno siaubingomis antisanitarinėmis sąlygomis.

infa.lt nekomentuos šio teksto, kurio paskelbėme tik dalį, nes to siaubo komentuoti net nereikia, čia viskas kaip ant delno – aukos ir jų žudikai visiškai aiškūs. Yra gyvi liudininkai su vardais ir pavardėmis bei nuotraukomis.

Kiekvienas iš perskaičiusių galite prisidėti tai stabdant – pasidalinkite šia medžiaga. Ją turi pamatyti kuo daugiau žmonių – gal pasieks ir mūsų politikus. Tai tikrai pridės jums taškų susitikimo su Kūrėju dieną.