infa.lt

BRUSELIS – Jungtinių Valstijų Atstovų Rūmų teisės komiteto pirmininkas Džimas Džordanas nusiuntė laišką Europos Komisijos technologijų vadovei Hennai Virkkunen, reikalaudamas pateikti daugiau informacijos apie tai, kaip blokas užtikrins savo socialinių tinklų įstatymo taikymą Amerikos bendrovėms, rašo „Politico“ leidinys.

Džordanas reikalauja, kad iki vasario 13 d. teisės komitetas būtų informuotas apie ES socialinių tinklų įstatymą, Skaitmeninių paslaugų įstatymą (angl. Digital Services Act, DSA) ir vykstančius procesus prieš JAV technologijų įmones.

„Rašome norėdami išreikšti rimtą susirūpinimą dėl to, kaip DSA cenzūros nuostatos veikia žodžio laisvę Jungtinėse Valstijose“, – rašo Džordanas laiške Virkkunen, kurį gavo POLITICO.

Laiške toliau didinamas JAV spaudimas ES dėl turinio cenzūravimo taisyklių sąvado, pagal kurį pradėta Elono Musko įmonių „X“ ir „Meta“ bylos. Už įstatymo pažeidimus gali būti skiriamos baudos iki šešių procentų pasaulinės metinės apyvartos arba, kraštutiniu atveju, laikinai blokuojama pati platforma.

DSA tampa rimtu Amerikos ir Europos reguliavimo institucijų konflikto tašku. JAV internetinių kalbų kodeksus laiko iš esmės savanoriškais, o Džordanas ir kiti respublikonai spaudžia bendroves pilnai vengti cenzūruoti pasisakymus tinkluose.

Elonas Muskas užsipuolė ES pareigūnus dėl jų parengto turinio moderavimo taisyklių sąvado, o „Meta“ generalinis direktorius Markas Zuckerbergas paragino JAV prezidentą Donaldą Trampą (Donald Trump) neleisti ES skirti baudų Amerikos bendrovėms.

Pats Donaldas Trampas taip pat pyko dėl ES technologijų politikos, Davose sakydamas, kad bloko skiriamos baudos už technologijas yra „tam tikra mokesčių forma“.

Džordano laiške teigiama, kad DSA gali „apriboti amerikiečių konstitucijos saugomą žodžio laisvę Jungtinėse Valstijose“ – net jei taisyklių sąvadas taikomas tik ES.

Laiške teigiama, jog kadangi socialinių tinklų platformos paprastai turi vieną turinio cenzūros politikos rinkinį, kuris taikomas visame pasaulyje, „tokie ribojantys cenzūros įstatymai kaip DSA gali de facto nustatyti pasaulinius cenzūros standartus“.

H.Virkkunen anksčiau atsiribojo nuo kaltinimų, kad DSA cenzūruoja žodžio laisvę.

„Europoje žodžio laisvė yra viena iš pagrindinių mūsų vertybių, ji taip pat gerbiama ir saugoma [mūsų] Skaitmeninių paslaugų įstatyme. Taigi taip sakyti labai klaidinga“, – sakė ji ‚POLITICO‘, atsakydama į M. Zuckerbergo kritiką, kad Europos įstatymai ‚institucionalizuoja cenzūrą‘.

Šiuo laišku tęsiamas Džordano sparingas su aukščiausiais ES pareigūnais dėl ES socialinės žiniasklaidos įstatymo.

Praėjusių metų rugpjūtį ir rugsėjį jis išsiuntė laiškus buvusiam vidaus rinkos vadovui ir skaitmeninės teisėsaugos vykdytojui Thierry Bretonui po to, kai Bretonas įspėjo Muską dėl planuojamo tiesiogiai transliuojamo pokalbio „X“ su tuometiniu kandidatu į prezidentus D. Trampu.

Jungtinėse Valstijose Džordanas tapo pagrindiniu konservatyviųjų „žodžio laisvės“ klausimų sprendėju, reikalaujančiu dokumentų iš pagrindinių platformų, tokių kaip „Alphabet“ ir „Amazon“, ir kaltinančiu šią pramonės šaką, kad ji verčia cenzūruoti kalbą taip, kad ji būtų palanki liberalams ir slopintų konservatyvius balsus.

Praėjusiame Kongrese M. Zuckerbergas sulaukė itin griežto M. Džordano elgesio, nors dabar, kai bendrovė nutraukė faktų tikrinimo politiką JAV, jo požiūris į „Meta“ gali sušvelnėti.

Viena platforma iš esmės liko nepaliesta: Džordanas gynė „X“ nuo JAV reguliavimo kontrolės.

Europos Komisijos atstovas atsisakė komentuoti laiško turinį.