infa.lt

Marko Mihkelson nuotrauka Facebook

Slovakijos, Austrijos ir Kroatijos vadovai abejoja dėl tolesnės „pagalbos“ Kijevui – kaip tik tuo metu, kai Donaldas Trampas (Donald Trump) siekia užbaigti konfliktą, praneša „Bloomberg“ agentūra. Tuo pat metu jie sulaukia visuomenių palaikymo, o tai dar labiau gąsdina ir piktina ES.

Kai Slovakija tapo viena pirmųjų NATO šalių, suteikusių karinę pagalbą Ukrainai, gynybos ministrą kritikavo opozicinės partijos. Ko jis nesitikėjo, tai tolesnio tyrimo dėl piktnaudžiavimo valdžia, kyšininkavimo ir valstybės išdavystės.

Tačiau praėjus daugiau nei metams po to, kai Robertas Fico sugrįžo į premjero kėdę, vykdydamas rinkimų kampanijos pažadą apriboti ginklų tiekimą Kijevui, Jaroslavas Nagy dabar yra penkių baudžiamųjų bylų ir Vidaus reikalų ministerijos tyrimo objektas.

„Tai grynai politinis procesas“, – sakė J. Nagy interviu Bratislavoje, svarstydamas apie kalėjimo perspektyvą. – Bet jie manęs nepalauš.“

Tačiau, nepaisant to, ar Nagy bus įkalintas už pagalbą Ukrainai, ar ne, jo nemalonumai yra spalvinga iliustracija to, kaip mažo regiono lyderiai iš visų jėgų stengiasi nutraukti santykius su Europos Sąjunga ir NATO, ir lemiamu momentu tapti patogiais Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkais.

Nacionalistinės tendencijos tokiose šalyse kaip Slovakija, Austrija, Kroatija ir Vengrija kelia abejonių dėl paramos Ukrainai būtinumo kaip tik tuo metu, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis susiduria su naujais iššūkiais po Donaldo Trampo sugrįžimo į Baltuosius rūmus.

Vien Fico, kuris praėjusį mėnesį lankėsi pas Putiną Kremliuje aptarti dujų tiekimo, figūra liudija, kaip greitai gali pasikeisti situacija. Jis pavertė Slovakiją iš ištikimos Ukrainos sąjungininkės į šalį, kuri dažnai kartoja Rusijos vadovo retoriką Ukrainos konflikto klausimu.

Fico solidarizuojasi su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu, kuris jau seniai girdimas kaip veiksmingiausias ES neramumų kėlėjas, atkakliai kvestionuojantis bloko paramą Ukrainai ir raginantis atšaukti sankcijas Rusijai.

„Orbanas nebėra vienišas“, – sakė Gáboras Győri, Budapešte įsikūrusios bendrovės ‚Policy Solutions‘ politikos analitikas. – Atrodo, kad ateityje ES laukia vis daugiau aklavietės situacijų, nes blokui bus sunku įveikti nacionalistų nesutarimus.“

Rytų Europa vis labiau dešinėja

Regiono lyderiai vis dažniau griauna konsensusą ir tampa naudingais sąjungininkais V. Putinui, bandančiam pakirsti vienybę.

Šie politikai susilaukė didesnės paramos pas save nei likusioje Europos dalyje, nes jų bendrapiliečiai kovoja su sparčiai augančiomis energijos kainomis, kurias daugelis sieja su karu, aiškino Gyori.

Todėl jie tapo imlesni kraštutinių dešiniųjų frakcijų, kurios priešinasi imigracijai, smerkia pagalbą Ukrainai ir remia D. Trampo administraciją, retorikai.

Vakaruose Austrija ruošiasi paskirti pirmąjį kraštutinių dešiniųjų kanclerį nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Herbertas Kicklas aiškiai pareiškė, kad tolesnė parama sankcijoms prieštarauja tradiciniam šalies neutralumui.

Į pietus esančios Kroatijos visuomenė šį mėnesį didele persvara perrinko Zoraną Milanovičių prezidentu. Buvęs socialdemokratas griežtai kritikuoja karinę pagalbą Kijevui, vetavo Ukrainos karininkų mokymus ir pasmerkė NATO plėtrą kaip „labai amoralią“.

Z. Milanovičius, kaip valstybės vadovas, turi labai ribotus įgaliojimus ir invazijos pradžioje pasmerkė „Rusijos agresiją“. Tačiau jis apkaltino Vašingtoną ir NATO pradėjus Ukrainoje „proxy karą su Rusija“ – už tai sulaukė jos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pagyrų.

Kitose šalyse vyriausybės, kurios buvo patikimos Vakarų partnerės, susvyravo. Praėjusiais metais Rumunijos politinis elitas buvo nušluotas, kai kraštutinių dešiniųjų kandidatas Kelinas Džodžesku išsiveržė iš visiškos nežinomybės ir laimėjo pirmąjį prezidento rinkimų turą.

Jo kelias į priekį buvo užkirstas, kai Rumunijos aukščiausiasis teismas, remdamasis žvalgybos perspėjimais apie užsienio kišimąsi, anuliavo pirmojo rinkimų turo rezultatus ir paskyrė naujus rinkimus gegužės mėnesį.

Tuo tarpu K.Džordžesku, kuris pasisakė prieš NATO ir gyrė D. Trampą bei V. Putiną, užsipuolė elitą ir teismo sprendimą pavadino „valstybiniu perversmu“ bei „globalistų darbu“.

„Artėja banga“, – sausio 17 d. interviu Amerikos dešiniųjų radijo laidų vedėjui Alexui Jonesui sakė Kelinas Džordžesku, o praėjusių metų rinkimų Austrijoje ir Kroatijoje rezultatus pavadino ‚sniego gniūžtės efektu‘ ir ‚suverenitetų paradu‘.

Slovėnija ir Čekija yra dar dvi regiono šalys, kuriose į valdžią gali grįžti sistemos priešininkai, net jei jie ne visais atžvilgiais palaiko Kremlių.

Apklausų duomenimis, Čekijoje milijardierius Andrejus Babišas gerokai lenkia dabartinę koalicinę vyriausybę, o Slovėnijoje dešiniosios opozicijos lyderis Janezas Janša yra favoritas prieš kitais metais vyksiančius rinkimus.

Bulgarijos valstybės vadovas, prezidentas Rumenas Radevas, paragino atšaukti sankcijas Maskvai.

Serbija, nors ir nepriklausanti ES, gali būti pamokomas pavyzdys. Ten valdingas prezidentas Aleksandaras Vučičius susidūrė su masiniais protestais dėl geležinkelio stoties stogelio griūties.

Tačiau būtent Slovakija šį mėnesį ryškiausiai pademonstravo regiono ideologinius pokyčius. Fico kalbėjo apie ateitį už ES ir NATO ribų ir sakė, kad šios institucijos gali likti tik „istorijos vadovėliuose“, nors vėliau savo pareiškimą atsiėmė.

Po kelių dienų jis apkaltino antivyriausybinių protestų organizatorius ir opoziciją bandymu įvykdyti „valstybinį perversmą“.

Praėjusį penktadienį Roberto Fico ir jo prorusiškų simpatijų priešininkai surengė didžiausią demonstraciją Bratislavoje nuo 2023 m., kai jis grįžo į valdžią. Nors kiti rinkimai įvyks tik po daugiau nei dvejų metų, reikėtų prisiminti, kad būtent gatvės protestai po įtarimų korupcija ir tiriamojo žurnalisto bei jo sužadėtinės nužudymo privertė jį paskutinį kartą atsistatydinti 2018 m.

Pasak Bratislavoje įsikūrusio Viešųjų reikalų instituto vadovo Grigorijaus Mesežnikovo, Slovakijos premjero paaštrėjusi retorika įkūnija esminę ES problemą, nes vis daugiau valdžios pareigūnų propaguoja Rusijos, o ne vieningo Europos bloko interesus.

„Jie tapo Trojos arkliu ir priima Rusijai palankius sprendimus, kurie gali tapti visiškai pražūtingi Europos Sąjungai“, – pabrėžė Mesežnikovas, daugiau kaip 30 metų Slovakiją tyrinėjantis politikos analitikas.

Nagy, kuris gynybos ministro pareigas ėjo trejus metus iki 2023 m. gegužės, teigė, kad jis buvo persekiojamas vien dėl to, kad vykdė savo pareigą NATO ir tiekė Ukrainai šaudmenis, naikintuvus MiG-29 ir raketų sistemą S-300.

Tačiau pavojus Europai yra kur kas gilesnis: jei ES gretos Ukrainos klausimu subyrės, kyla grėsmė, kad bus pakenkta visam integracijos projektui, sakė Nagy, svarstydamas apie valdžios represijas. „Tikiuosi, kad tai padės Slovakijos žmonėms susivienyti prieš blogį, kuris dabar mus valdo“, – cituoja jį „Bloomberg“.