infa.lt

2024 m. ketvirtąjį ketvirtį euro zonos ekonomika patiria stagnaciją, rašo „Financial Times“ (FT) leidinys. Neįvyko net analitikų prognozuotas kuklus 0,1% augimas. Tolesnės prognozės neskatina vilčių: JAV 10% muitas iš ES importuojamoms prekėms gali sumažinti ekonomikos augimą dar 0,5 proc.

BVP duomenys buvo paskelbti prieš Europos Centriniam Bankui sumažinant bazinę palūkanų normą iki žemiausio lygio nuo 2023 m. pradžios.

Ketvirtąjį ketvirtį euro zonos ekonomika netikėtai stagnavo, todėl padidėjo spaudimas Europos Centriniam Bankui šiais metais agresyviau mažinti palūkanų normas.

Neįvyko net kuklus 0,1% augimas, kurį prognozavo „Reuters“ apklausti ekonomistai, o juo labiau 0,4% augimas, kaip trečiąjį ketvirtį.

Ketvirtadienį paskelbtais Eurostato duomenimis, euro zonos ekonomika 2024 m. augo 0,7% likus kelioms valandoms iki to, kai ECB ketvirtadaliu punkto iki 2,75% sumažino bazinę palūkanų normą – žemiausią lygį nuo 2023 m. pradžios.

„Regiono ekonomikos perspektyvos yra prastesnės, nei daugelis mano, – sakė Jackas Allenas-Reynoldsas iš „Capital Economics“. – „Tikimės, kad tai paskatins ECB šiais metais mažinti palūkanų normas labiau, nei tikisi rinka.

Sąstingis išryškina iššūkį, su kuriuo susiduria regionas, nes didžiausia euro zonos ekonomika, Vokietija, kovoja su dideliu gamybos nuosmukiu ir politiniu nestabilumu. Per paskutinius tris 2024 m. mėnesius jos BVP, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo 0,2%, o Prancūzijos BVP netikėtai smuko 0,1%. Italijoje gamybos apimtys 2024 m. nepakito.

Didžiojoje Europos dalyje vartotojai tebėra atsargūs, nors infliacija sumažėjo, prieš tai patyrus staigų kainų augimą, privertusį viso pasaulio centrinius bankus didinti palūkanų normas.

Vienintelė išimtis buvo Ispanija, kurios BVP ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, išaugo 0,8%, taip išsiskirdama iš didžiausių regiono šalių, kuriose naudojama viena valiuta.

Pasak apsikeitimo sandorių rinkos, prekiautojai tikisi, kad po paskelbtų duomenų ECB šiemet keturis kartus sumažins palūkanų normas. Euro, kuris pastaraisiais mėnesiais susilpnėjo dėl skirtingos JAV ir euro zonos pinigų politikos, kursas buvo nedaug pakitęs – 1,041 JAV dolerio.

Atskiri Eurostato duomenys rodo, kad darbo rinka šiek tiek susilpnėjo: gruodį nedarbo lygis euro zonoje padidėjo nuo lapkričio mėn. 6,2% iki 6,3 ptoc.

„Esame silpni , tuo tarpu kitos didžiosios ekonomikos rodo augimą“, – sakė ING ekonomistas Bertas Kolinas (Bert Colijn). Euro zonos padėties blogėjimas smarkiai kontrastuoja su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kurių ekonomika, TVF prognozėmis, šiemet augs 2,7%, t. y. beveik tiek pat, kiek ir 2024 m.

Trečiadienį Federalinis rezervų bankas paliko palūkanų normą nepakeistą; jo pirmininkas Džėjus Pauelas (Jay Powell) apibūdino ekonomiką kaip „apskritai stiprią“, o darbo rinkos sąlygas – kaip „stabilias“.

JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) griežtai sukritikavo Federalinės rezervų sistemos sprendimą nekeisti palūkanų normų. Ekonomistai perspėjo, kad galimybė, jog jis gali įvesti muitus Europos prekėms, gali pagilinti ES valiutų bloko problemas.

Šis grasinimas nuskambėjo padidėjusio politinio neapibrėžtumo laikotarpiu, kai Vokietija ruošiasi vasario 23 d. įvyksiantiems rinkimams.

Pasak Berenberg vyriausiojo ekonomisto Holgerio Šmiedingo (Holger Schmieding), JAV 10% muitas visam importui iš euro zonos kartu su padidėjusiu neapibrėžtumu dėl būsimų JAV ir ES prekybos santykių per metus, gali sumažinti euro zonos ekonomikos augimą 0,3-0,5 procentinio punkto.

Pasak jo, ECB „tai būtų argumentas už palūkanų normos sumažinimą žemiau 2,25%, kurią šiuo metu prognozuojame kaip minimalią indėlių palūkanų normą“.

infa.lt: išvertus į paprastą kalbą tai, kas parašyta, galima beveik konstatuoti, kad ES šiandien dirba JAV ekonomikos augimo naudai. Brangių JAV dujų, ginklų, naftos pirkimas ir Rusijos energetikos resursų blokavimas regione, – padeda pasaulio rinkose įsitvirtinti brangesniems JAV energetikos resursams, tuo keliant Valstijų ekonomiką ir tuo pačiu silpninant pačios ES ekonomiką dėl pakilusių energijos resursų kainų. Žalioji energetika menkai padeda nesant vėjo ir nešviečiant Saulei. Ir ji nėra pigi. Tuo ES jau įsitikino.

Tai be jokios politikos. Vien ekonomikos dėsniai ir jų nepaisymo pasekmės.