infa.lt

Kinijoje sukurtas dirbtinio intelekto (DI) modelis, kuris lenkia visus Vakarų pasiekimus, ir visa tai – už centus, ir dar atvirojo kodo, rašo „The Unz Review“ leidinys.

Žmonijos ateitis sprendžiama dabar. Ir ji sprendžiama ne mūšio lauke Rytų Europoje, Artimuosiuose Rytuose ar Taivano sąsiauryje, o duomenų centruose ir mokslinių tyrimų institucijose.

Ten technologijų ekspertai kuria fizinę ir virtualią infrastruktūrą, skirtą naujos kartos dirbtiniam intelektui. Šis konfliktas iki išdegintos žemės, kai priešininkai nesustos prieš nieką, jau pareikalavo nemažai aukų.

To nesužinosite skaitydami laikraščių antraštes, kuriose dažnai nepastebimi išties epochiniai įvykiai. Tačiau antradienį prezidentas D. Trampas (Donald Trump) paskelbė apie 500 mlrd. dolerių vertės dirbtinio intelekto infrastruktūros projekto „Stargate“ ( „Žvaigždžių vartai“) startą.

Tai įvyko praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Kinija pradėjo vykdyti savo projektą „DeepSeek R1“ („Giluminė paieška“), kuris „lenkia konkurentus pažangiomis kodavimo, matematikos ir bendrųjų žinių galimybėmis“.

Tuomet tapo skaudžiai akivaizdu, kad kova dėl ateities pasiekė naują lygį. Ir nė viena pusė negali sau leisti jos pralaimėti. Štai kaip situaciją apibendrino technologijų ekspertas Adamas Buttonas:

„Įsivaizduokite, kad grįžome į 2017 m. ir kad ką tik pasirodė „iPhone X“. Jis buvo parduodamas už 999 dolerius, o „Apple“ slopino konkurentų pardavimus ir kasė didžiulį griovį aplink savo ekosistemą.

Dabar įsivaizduokite, kad vos po kelių dienų kita bendrovė pristatė telefoną ir platformą, kurie visais atžvilgiais yra tokie pat, jei ne geresni, ir kainuoja tik 30 JAV dolerių.

Būtent tai šiandien vyksta dirbtinio intelekto (DI) srityje. Kinijos bendrovė „DeepSeek“ išleido atvirojo kodo modelį, kuris veikia lygiaverčiai su naujausiais „OpenAI“ modeliais, bet kainuoja centus. Dar daugiau, jį netgi galite atsisiųsti ir paleisti nemokamai (vienintelės išlaidos bus už elektrą).

Šis produktas yra didžiulis šuolis masto taikymo ir efektyvumo požiūriu, ir jis gali pranokti visus lūkesčius dėl to, kiek galios ir skaičiavimų prireiks revoliucinei dirbtinio intelekto pertvarkai. Be to, jis pasirodė likus vos kelioms valandoms iki D. Trampo pranešimo apie šimtų milijardų dolerių investicijas į JAV duomenų centrus.

Tai įrodo, kad yra kitų būdų, kaip mokyti pagrindinius DI modelius, kurie užtikrina tokius pačius rezultatus už daug mažesnę kainą. Galiausiai, tai atveria naujas dirbtinio intelekto taikomąsias programas, kurias anksčiau būtų buvę per daug sudėtinga vykdyti.

Tai neabejotinai turės įtakos realiajai ekonomikai. Gali būti, kad Kinijos „DeepSeek“ ką tik ėmė ir apvertė aukštyn kojomis visą dirbtinio intelekto ekonomiką.“

Tik įsivaizduokite, kokia panika dabar apima Vakarų technologijų sostines. Manoma, kad dirbtinis intelektas turėjo būti trumpiausias kelias į visišką visuomenės kontrolę ir oligarchų valdžią ateinančiame tūkstantmetyje, bet dabar tie šūdini kinai sugadino muziką ir užmetė Vakarų elitui problemą, kurios jie galbūt net nesugebės išspręsti. (Žr. Europos skaitmeninių teisių asociacijos straipsnį „Nekontroliuojamas dirbtinis intelektas nuves mus į policinę valstybę“).

Jie tikėjosi, kad sankcijos mikroschemoms Kinijai bent dešimtmečiui pakenks Kinijos dirbtinio intelekto pastangoms, tačiau Kinija greitai atsigavo ir sukūrė sistemą, dėl kurios technologijų milžinai karštligiškai gaudo orą.

Žinoma, stulbinanti Kinijos pažanga technologijų plėtros srityje nėra naujiena, kaip neseniai savo straipsnyje pažymėjo redaktorius Ronas Unzas. Be kita ko, jis pažymėjo, kad „2003-2007 m. JAV pirmavo 60 iš 64 technologijų“. Tačiau 2022 m. Kinija jau pirmavo 52 iš 64 technologijų. Tai ne varžybos, o sutriuškinimas.

Štai ką rašo Unzas:

„Kinija dabar pirmauja pasaulyje daugelyje svarbiausių ateities technologijų. Jos komercinių telekomunikacijų („Huawei“, „Zongxin“), elektromobilių („BYD“, „Geely“, „Great Wall“ ir kt.), akumuliatorių („CATL“, BYD) ir fotovoltinių sistemų („Tongwei Solar“, „JA“, „Aiko“ ir kt.) bendrovių sėkmė tiesiogiai remiasi mokslinių tyrimų pažangos kompetencija.

<…>

Visa tai neturėtų stebinti, nors pats „DeepSeek“ paleidimo momentas (prieš D. Trampo pranešimą apie „Stargate“) rodo, kad kinai nevengia kišti pagalių į ratus Vašingtono pasaulinei strategijai, jei tai atitinka jų regioninius interesus. Neabejotina, kad būtent tai ir vyksta. Štai šiek tiek detalių iš Benj Edwardso straipsnio „Ars Technica“ leidinyje:

„Pirmadienį Kinijos dirbtinio intelekto laboratorija „DeepSeek“ pagal atvirą MIT licenciją paskelbė savo naują R1 modelių šeimą, kurios plačiausią versiją sudaro 671 mlrd. parametrų.

Kompanija teigia, kad jos rezultatai yra panašūs į „OpenAI“ dirbtinio mąstymo (SR) modelio o1 rezultatus atliekant daugelį matematinių ir kodavimo lyginamųjų testų.

Šis žingsnis iš karto patraukė DI ekspertų dėmesį, nes dauguma esamų atvirojo kodo modelių dirbtinio samprotavimo srityje gerokai nusileidžia nuosavybiniams modeliams, tokiems kaip OpenAI’s o1.

R1 modelis veikia kitaip nei tipiniai didžiųjų kalbų modeliai. Dirbdamas su sprendimu, jis bando sukurti į žmogų panašią minčių seką. Ši dirbtinio samprotavimo klasė, arba sutrumpintai SR modeliai, atsirado, kai 2024 m. rugsėjį „OpenAI“ išleido o1 modelių šeimą.

„DeepSeek“ praneša, kad jos  R1 pralenkė ‚OpenAI‘ o1 daugelyje testų, įskaitant AIME (matematinio mąstymo testą), MATH-500 (uždavinių rinkinį) ir ‚SWE-bench Verified‘ (programavimo vertinimo įrankį).

„TechCrunch“ praneša, kad trys Kinijos kompanijos – „DeepSeek“, „Alibaba“ ir „Moonshot AI Kimi“ – jau išleido modelius, kurie, jų teigimu, atitinka OpenAI o1 galimybes, o „DeepSeek“ pirmą kartą pristatė R1 lapkričio mėnesį. Pažangus „protingas“ kinų modelis gali varžytis su „OpenAI“ o1 ir jį galima atsisiųsti nemokamai.“

Tai didelis įvykis. JAV siekia pasaulinio dominavimo šioje svarbiausioje technologijoje, tačiau šie kinų startuoliai ne tik sukūrė sistemą, kuri nė kiek nenusileidžia geriausioms amerikiečių sistemoms, bet ir padarė ją prieinamesnę ir skaidresnę.

Primename, kad Pasaulio ekonomikos forumas pažadėjo iki 2030 m. pakeisti milijonus „nenaudingų“ darbuotojų dirbtiniu intelektu.

(Pastaba. „OpenAI“ yra Amerikos dirbtinio intelekto tyrimų laboratorija. Ją sudaro pelno nesiekianti organizacija „OpenAI Incorporated“ ir jos dukterinė pelno siekianti korporacija „OpenAI Limited Partnership“. OpenAI tapo viena pagrindinių generatyvinio dirbtinio intelekto eros lyderių.

Kai kurias savo technologijas „OpenAI“ paskelbė atviromis, tačiau daugumą jų laikė paslaptyje… „DeepSeek AI R1“ yra atvirojo kodo, o tai reiškia, kad jis prieinamas visiems: kiekvienas gali jį peržiūrėti, keisti ir platinti savo nuožiūra. Atvirojo kodo programinė įranga kuriama išsklaidytai ir bendradarbiaujant, pasikliaujant partnerių patikra ir bendruomenės darbu).

O štai dar vienas politologo Arnaud Bertrand’o komentaras socialiniame tinkle „X“:

Dauguma tikriausiai nesuvokia, kokia bloga naujiena „OpenAI“ yra apie Kinijos „Deepseek“. Jie pasiūlė modelį, kuris daugeliu atžvilgių pasiveja ir net pranoksta naujausią „OpenAI“ o1 smegenų kūrinį – ir tik už 3% jo kainos. Tai tarsi kas nors išleistų mobilųjį telefoną, panašų į „iPhone“, bet parduotų jį už 30, o ne už 1000 JAV dolerių. Štai koks stulbinantis skirtumas.

Be to, jie išleido atvirojo kodo programą, todėl galite net nesinaudoti jų API ir patys nemokamai paleisti savo modelį – to „OpenAI“ nesiūlo.

Jei esate „OpenAI“ klientas, tikriausiai pradėsite savęs klausti: „Palaukite, kodėl aš turėčiau mokėti 30 kartų daugiau?“. Tai stulbinantis pokytis, kuris kvestionuoja visą rinkos ekonomiką.

Atrodo, kad pasikeitė žaidimo taisyklės. Visa tai – Kinijos bendrovės, kuri ką tik pademonstravo, kaip JAV taikomi technologijų apribojimai gali smogti bumerangu, dėka. Dėl to kinai pasiūlė efektyvesnius sprendimus, kuriais dabar dalijasi su pasauliu vos už 3% „OpenAI“ siūlomos kainos. Kaip sakoma, deimantai kuriami slėgiu.

Supratote? Viskas, ką JAV darė, kad sutrukdytų Kinijos vystymuisi – ekonominės sankcijos, mikroschemų embargas, karinės provokacijos, politinis kišimasis, net „Huawei“ vadovo suėmimas (tikrai gėdinga) – žlugo jų akyse.

Gerai išsilavinę, labai motyvuoti ir technologiškai išprusę Kinijos darbuotojai sukūrė dirbtinio intelekto modelį, kuris bent jau prilygsta ar net pranoksta geriausią, ką gali pasiūlyti Vakarai, už nedidelę kainą, be to, yra atviro kodo, todėl naudotojai gali daryti pakeitimus ir platinti tai, ką pakeitė taip, kaip jiems atrodo tinkama.

Kyla klausimas: kuri dirbtinio intelekto versija gali tapti tikru gėriu visai žmonijai, o kuri yra tik dar viena priemonė, padėsianti paversti pasaulį distopine policine valstybe, kurią valdo pasipūtę tironai ir kontrolės apsėsti pedantai? Čia rasite daugiau Bertrando pamąstymų apie tai, kodėl Kinija padarė dirbtinį intelektą tokį pigų:

„Tai kitokia filosofija ar požiūris į dirbtinį intelektą: darinys ironiškai pavadintas „OpenAI“ neturi nieko bendra su atvirumu. Iš esmės tai bandymas sukurti monopoliją ir iškasti aplink ją milžinišką griovį su GPU ir pinigais.

Kita vertus, „Deepseek“ akivaizdžiai stato ant ateities, kurioje dirbtinis intelektas taps plačiai prieinamas visiems. Tokiomis agresyviomis kainomis ir atviruoju kodu jie ne tik konkuruoja su „OpenAI“, bet iš esmės sako, kad dirbtinis intelektas turėtų tapti kaip elektra ar interneto ryšys – tam tikra bazine paslauga, kuri bus terpė tolesnėms inovacijoms, o ne aukščiausios kokybės paslauga, prieinama tik saujelei žaidėjų.

Ir šiame pasaulyje kur kas geriau būti pionieriumi, kuris įnešė savo indėlį, nei senbuviu žaidėju, kuris, atvirkščiai, visais įmanomais būdais stengėsi tai sustabdyti.“
(Laris Ellisonas prognozuoja, kad įdiegus pilno sekimo sistemą ir dirbtiniu intelektu pagrįstą policinę valstybę, piliečiai elgsis „kaip pūkuotukai“).

<…>