infa.lt

Jūs galbūt ir nepastebėjote šios informacijos, bet šią savaitę viso pasaulio lyderiai susirinko Davose, Šveicarijoje, į kasmetinę Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) konferenciją.

Ši konferencija yra pagrindinė platforma globalistinei ESG politikai visame pasaulyje propaguoti. Neseniai vykusios konferencijos temos buvo „Planetos išsaugojimas“ ir „Pasitikėjimo atkūrimas“. Nepriklausomai nuo temos, forumo dalyviai imasi misijos gelbėti pasaulį nuo jo paties.

Tačiau, nepaisant WEF teiginių, kad jis „vienija vyriausybes, verslą ir pilietinę visuomenę, kad pagerintų pasaulio padėtį“, jie daugiausia dėmesio skiria politinės galios panaudojimui, kad įgyvendintų savo didžiąsias strategijas, pavyzdžiui, „Didįjį perkrovimą“ (Great Reset), rašo „The Daily Economy“ leidinys.

Tiesa, šiemet Davoso bendruomenė akivaizdžiai laikosi gynybinės pozicijos ir stengiasi kuo labiau sumažinti žalą savo reputacijai.

Jų klimato darbotvarkė žlunga. Glazgo finansinis aljansas už grynąjį nulį (angl. Glasgow Financial Alliance for Net Zero), įkurtas 2021 m., žlugo.

Praėjusiais metais žlugo Pasaulinis grynojo nulio emisijų draudimo aljansas (Global Alliance for Net Zero Emissions Insurance).

Iniciatyva „Net Zero Asset Managers“ šį mėnesį sustabdė savo veiklą po to, kai iš jos pasitraukė didžiausia narė „BlackRock“. Nulinės emisijos bankų aljansas taip pat patyrė rimtų nuostolių – praėjusį mėnesį iš jo pasitraukė dauguma didžiųjų JAV bankų, o praėjusią savaitę – keturi Kanados bankai.

Pastaruosius kelerius metus spaudoje neigiamai atsiliepiama ir apie pasaulinį klimato kaitos judėjimą. Dubajuje vykusi COP 28 konferencija buvo prieštaringai vertinama, nes joje daugiausia dėmesio buvo skiriama šiam regionui būdingam iškastiniam kurui.

Buvo siekiama įtraukti pagrindinius iškastinio kuro gamintojus į perėjimą prie žaliosios energijos. COP 29 Azerbaidžane parodė, koks nesėkmingas buvo šis bandymas.

Konferencijos pirmininkas priekaištavo Europos elitui, kad jis primeta prioritetus kitoms šalims, o iškastinį kurą pavadino Dievo dovana.

Tūkstančių iškastinio kuro bendrovių ir interesų grupių atstovų dalyvavimas dar labiau pakirto klimato aktyvistų viltis sumažinti iškastinio kuro naudojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

Praėjusiais metais Davoso konferencija smarkiai pakenkė savo reputacijai, kai jos tema buvo „pasitikėjimo atkūrimas“.

Aštrus pokalbis su „Heritage Foundation“ prezidentu ir Argentinos prezidento Javiero Milei atliekamo  himno apie laisvosios rinkos privalumus giesmė, prieštaravo Davoso elitizmui ir politiniam planavimui.

Šie pasisakymai buvo platesnių politinių pokyčių visame pasaulyje požymis.

Prancūzijoje ir Vokietijoje pergalių siekia centro dešiniosios ir konservatyviosios partijos. Kanadoje, spaudžiamas JAV rinkimų rezultatų, atsistatydino kairiųjų pažiūrų Justinas Trudeau.

Ir, žinoma, JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), kuris ką tik buvo inauguruotas antrajai kadencijai – jis vėl sutelkė dėmesį į iškastinio kuro plėtrą šalies viduje ir nesidomi pasaulinio elito svajonėmis apie ekologinį perėjimą.

Davoso elitas praranda savo argumentus, kad reikia siekti anglies dioksido neutralumo, atsinaujinančios energetikos ir Didžiojo perlrovimo. Jie prarado didelę paramą tarp technologijų milijardierių ir Silicio slėnio verslininkų, kurie siekia įperkamos energijos savo duomenų centrams.

Globalus kairuoliškas elitas taip pat nesugebėjo atsižvelgti į nacionalinius geopolitinius interesus.

Dėl to kenčia Europa, kuriai pastaruosius dvidešimt metų buvo taikomas jų „planavimas“.

Per pastaruosius penkiolika metų didžiausių Europos ekonomikų augimas praktiškai sustojo.

Vokietijos ekonomika nuo 2009 m. išaugo tik 22,9 proc. Prancūzijos ekonomika per tą patį laikotarpį išaugo 19,9 proc.

Net Jungtinės Karalystės ekonomikos augimas siekė tik 25,6 proc.

Palyginimui, JAV ekonomika išaugo 43,6 proc. Tai nėra pavienis reiškinys.

Nuo 1995 m. Vokietijos ekonomikos augimas sudarė 42,1%, Prancūzijos – 55,6%, Jungtinės Karalystės – 71,9%. Tuo tarpu JAV per tą patį laikotarpį realus augimas siekė 106,7 proc.

Realus BVP
Šaltinis Eurostat; TVF.

Rusijos invazija į Ukrainą sukrėtė Europą ir pakeitė jos prioritetus. JAV ir Kinijos priešprieša ir toliau didėja, o Davoso elitas piktinasi dvigubais standartais, kurie, daugelio nuomone, yra palankūs Kinijai.

Tuo metu, kai Davose aktyviai skatinamos brangios ir neefektyvios atsinaujinančiosios energijos subsidijos ir apribojimai Europoje ir JAV, – Kinija stato anglimi kūrenamas elektrines, tarsi nebūtų rytojaus.

Panašu, kad kitos naftą išgaunančios šalys tik apsimeta suinteresuotos ekologišku perėjimu. Iš tikrųjų jos ir toliau aktyviai išgauna naftą ir parduoda ją, kur tik gali.

Dėl to Pasaulio ekonomikos forumas ir jo tinklas pradėjo trauktis nuo nepopuliarių pozicijų klimato ir energetikos klausimais ir dėmesį sutelkė į dirbtinį intelektą, technologijas ir verslą.

Tačiau svarbiausias klausimas, kurį turėtume užduoti, yra: „Kokią naują beprotišką idėją Davoso elitas bandys primesti pasauliui kitą kartą?“

Kad ir kokia ji būtų, ji bus sutikta daug mažiau draugiškai nei ankstesniais metais.

Tuo tarpu Europos Sąjungoje jau papūtė nauji vėjai – „klimato kaitos“ ir to pagrindu eurobiurokratų suformuotų reikalavimų paketai eina į šiukšlyną, priešpastatant jiems konkurencingumą ir ekonominius pasiekimus, orientuotus į rinką, o ne ideologines „vertybes“.

Europos „žaliojo kurso“ pabaigos pradžia: konkurencingumas svarbiau