infa.lt

Ursula von der Leyen pasisako WEF
Foto: Markus Schreiber / AP

Pirmąją Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) Davose dieną paaiškėjo, kad didėjantis pasaulio ekonomikos susiskaidymas daro vis didesnį poveikį atskirų šalių vidutinės trukmės augimo tikslams.

Nors WEF dalyviai pažymėjo globalizacijos svarbą ir norą bendradarbiauti, šalys vis dažniau orientuoja savo ekonomiką į augimo rėmimą iš vidaus, o ne iš išorės. Pavyzdžiui, Kinija 2025 m. ketina toliau skatinti vidaus vartojimą, o ES ketina spartinti investicijas į pagrindinį kapitalą ir remti inovacines įmones suvienodindama joms skirtas „žaidimo taisykles“.

Pasaulinio pasaulio pasidalijimas į atskirus blokus ir izoliacionistinių nuotaikų augimas atsispindi ir pasaulinėje klimato darbotvarkėje – JAV pasitraukimas iš Paryžiaus susitarimo kelia grėsmę susitarimams dėl bendro požiūrio siekiant žaliųjų tikslų.

Trečiojo iš eilės Pasaulio ekonomikos forumo Davose tema, nepaisant pasikeitusios formuluotės, išlieka pasaulio ekonomikos padalijimas į blokus ir to pasekmės. Kaip rodo diskusijos, WEF dalyviai sutaria, kad per pirmąjį ketvirtį amžiaus puoselėtos viltys panaikinti ekonomines ir prekybos kliūtis nepasiteisino.

Naujai pradėjusio eiti pareigas JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) planai gali prisidėti prie pasaulinės prekybos sistemos fragmentacijos proceso stiprinimo, teigiama pareiškimuose.

Pažymėtina, kad JAV vadovo kalba WEF rėmuose bus pasakyta ketvirtadienį, sausio 23 d. – dialogas su juo už akių vyko antradienį praktiškai visose sesijose.

Tuo tarpu Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen priminė, kad ES yra pasirengusi derėtis su JAV dėl dvišalės prekybos ateities. ES taip pat ketina išspręsti prieštaravimus dialoge su Kinija.

Atkreipėte dėmesį? – Dvišaliai susitarimai, atskiri dialogai, vietoj bendrų visiems taisyklių Pasaulio rinkose, kurias turėtų prižiūrėti Pasaulio prekybos organizacija (PPO).

Kinija taip pat pasirengusi bendradarbiauti su savo prekybos partneriais opiausiais klausimais: savo pagrindinėje kalboje vicepremjeras Ding Xuexiangas pirmą kartą pasakė, kad Kinija „nesiekia prekybos pertekliaus“ ir gali padidinti prekių ir paslaugų importą (įskaitant iš ES ir JAV), siekdama labiau subalansuotos prekybos apyvartos.

Tačiau, bendrai deklaruojant norą derėtis, ekonomika vis labiau orientuojasi į tvaraus augimo užtikrinimą su parama iš vidaus, o ne iš išorės. Pavyzdžiui, Kinija, pasak Xuexiango, ir toliau aktyviau skatins vidaus paklausą (konkretūs sprendimai bus paskelbti vėliau).

Antradienį Ursula von der Leyen taip pat apibūdino Europos Sąjungos planą remti ekonomikos augimą iš vidaus. Tarp iniciatyvų sąrašo yra ir investicijų sklaida ES viduje. Kaip priminė EK vadovė, europiečių santaupos auga, o investicijų į technologijų įmones augimas nefiksuojamas.

Be to, Europos Komisija tikisi supaprastinti verslą ES, išplėsti paramą mažoms ir vidutinėms įmonėms ir suvienodinti „žaidimo taisykles“ inovatyvioms įmonėms visoje Sąjungoje (reiks įsikišti į šalių narių vidaus politiką).

Tai apima ir grįžimą prie bendro apmokestinimo idėjos: kitą savaitę bus paskelbtas jos įgyvendinimo planas. Dar vienas artimiausių metų akcentas – grįžti prie žemų ir stabilių energijos kainų: EK vasarį pristatys planą, kaip toliau įvairinti energijos šaltinius ir didinti investicijas į atsinaujinančiuosius energijos šaltinius.

Antradienį taip pat diskutuota apie pasaulio ekonomikos susiskaidymą „klimato kaitos“ kontekste.

Tik kai kurie kalbėtojai, įskaitant Ursulą von der Leyen, kuri Paryžiaus susitarimą pavadino „geriausia žmonijos viltimi“, išreiškė tam tikrą optimizmą, kad atitinkami klimato tikslai bus pasiekti.

Dauguma forumo dalyvių atkreipė dėmesį į didėjantį netikrumą po JAV pasitraukimo iš susitarimo (dekretas buvo vienas pirmųjų dokumentų, kuriuos pasirašė į valdžią atėjęs Donaldas Trampas).

Pažymėtina, kad Rusijos dalyvavimas Paryžiaus susitarime, taip pat išlieka abejotinas.

Paryžiaus susitarimo perspektyvos gan miglotos: kai kurios JAV sąjungininkės taip pat gali iš jo pasitraukti. Abejonės aiškinamos tuo, kad per dešimt susitarimo gyvavimo metų nepavyko paleisti jo pagrindinių mechanizmų (pirmiausia pasaulinės anglies dioksido rinkos ir veiksmingo klimato kaitos užkardymo finansavimo).

Donaldas Trampas į klimato kaitos programas ir tikslus žiūri kaip į suinteresuotų lobistinių grupių sukčiavimą, siekiant iš šios programos užsidirbti pinigų, nieko nesuteikiant mainais.

Kaip stambus verslininkas, mokantis operuoti globaliais skaičiais ir duomenimis, jis mato, kur Amerika pralaimi Pasaulio prekyboje (iš to ir žadami dideli muitai Kinijai, Kanadai ir ES), o kur vidaus kainose –  iškastinis kuras kur kas pigesnis, nei atsinaujinanti energetika, savo gamyboje ir atliekose pasižyminti kur kas didesniu taršumu.

Pasaulį šiandien tegali išgelbėti tik racionalus sveikas mąstymas, o ne ideologizuota ir dėl to ekonomiškai žlugdanti Vakarų politika, klimato, energetikos ir visokiausių teisių srityje.