infa.lt

\

1995 m. 22-ejų Grace Quek, sceniniu vardu Annabelle Chung, suvaidino filme „Didžiausias pasaulyje gangbangas“, kuriame buvo „mažiausiai 251 dalyvis seksualiniame akte“. Filmas sukėlė daug triukšmo, davė peno apmąstymams ir išprovokavo daugybę spekuliacijų, rašo britų „UnHerd“ leidinys.

Pasak Vikipedijos, juo „prasidėjo grupinio sekso rekordų siekimas pornografijoje“. Tiesa, tai nėra tai, ką esu įpratęs sekti, ir daugelį metų net nesuvokiau apie šias lenktynes „kas didesnis“. Tačiau šiandien tiesiog neįmanoma praeiti pro šalį.

Šiais PornHub ir OnlyFans laikais žinios apie jaunas moteris, kurios per trumpą laiką „užsiima seksu“ (jei tik šis žodis čia tinka) su keliais vyrais, liejasi kaip iš kibiro. Šią savaitę 25-erių metų OnlyFans žvaigždė Bonnie Blue teigė sumušusi pasaulio rekordą, nes per vieną dieną pergulėjo su 1057 vyrais.

Anksčiau šis pasiekimas priklausė Lisai Sparks, kuri 2004 m. Lenkijoje vykusiame trečiajame pasaulio grupinio sekso čempionate pergulėjo su 919 vyrų. Manoma, kad Blue „proveržis“ bus skaudus smūgis neseniai pasirodžiusio dokumentinio filmo „Per dieną miegojau su šimtu vyrų“ herojei Lily Phillips, kuri tikėjosi vasario mėnesį sumušti Sparks rekordą.

Visa tai yra slegiančiai ir beviltiškai nyku. Tai ne tik atviri filmuoti tariamo „sekso“ kadrai ir jo fizinės pasekmės: tai viešas moterų varžymosi tarpusavyje dėl teisės patirti didžiausią pažeminimą spektaklis.

Tiesą sakant, Phillips, Blue ir jų bendražygės bei kolegės prekiauja būtent šiuo spektakliu. Tai ir yra visa esmė. Jei iš sekso atimsite paskutinį malonumo pliūpsnį – ir lytinį aktą apribosite iki „dviejų-penkių minučių“, o vyrus aptarnausite „grupėmis po penkis“, kiekvienam skiriant tik „30-45 sekundes“ – šio „produkto“ net negalėsite pavadinti pornografija.

Jūs tiesiog parduodate mizoginiją ir dehumanizaciją. Andrea Dworkinas tokį dalyką pavadino „normaliu ir natūraliu vyro sadizmu, kurį tinkamai papildo normalus ir natūralus moters mazochizmas“.

„Objektui, – rašė Dworkinas 1981 m. veikale „Pornografija“, – leidžiama trokšti, jei jis nori būti objektu: jo troškimas formuojamas ir išnaudojamas“. Arba, kaip 2019 m. knygoje „Moterys“ rašė Andrea Long Chu, „būti moterimi – tai leisti kažkam kitam geisti už tave, tavo sąskaita“.

Dworkinas mano, kad tai vienareikšmiškai blogai. Long Chu, kuri teigė, kad dėl pornografijos apie vyrų žeminimą ji tapo transseksuali, atrodo, tai nerūpi. Susidaro įspūdis, kad pornografijai tampant vis labiau prieinamai ir ekstremaliai, ji tapo tokia užteršta, kad joje tiesiog nebeliko vietos tikroms feministinėms teorijoms.

Pornografijos pramonė noriai pasirašo ant visko, nesvarbu, kokias etiketes tam klijuoja radikalios feministės.

Seniai nusistovėję pornografijos gynimo argumentai, kuriuos mėgsta naudoti save socialinio teisingumo aktyvistėmis vadinančios moterys, bet kurioje kitoje aplinkoje už kilometro užuodžiančios fobijų ir kitų izmų kvapą – „nevaldoma pasąmonė“ ir „nepaaiškinamas mūsų paslėptų troškimų keistumas“ – nebeveikia.

Šis spektaklis ne tik neatspindi troškimų, bet ir vieną po kito juos išjungia, pripratindamas žiūrovą nieko nejausti.

Kai kurie kaltinamieji garsiojoje Gisele Pelico žaginimo byloje teigė, kad, jų nuomone, auka sutiko su viskuo, kas buvo daroma su jos nesąmoningu kūnu (2011-2020 m. jos tuometinis vyras Dominikas Peliko ją slapta apsvaigindavo narkotikais ir žagino, tam tikslui pasikviesdamas dešimtis kitų vyrų. Apie prievartą Gisele sužinojo 2020 m., kai atsitiktinai sulaikius jos vyrą, pasirodė atitinkami įrašai, – infa.lt past.).

Kaip ten bebūtų, jie iš tikrųjų taip manė. Vis daugiau tyrimų rodo, kad pornografijos paplitimas ir vis jaunesniame amžiuje prasidedantis jos poveikis daro įtaką tiek vyrų suvokimui apie moterų seksualumą, tiek seksualinei reakcijai.

Staigus susidomėjimo grupinio sekso įrašais pakilimas yra visai ne seksualinio išsilaisvinimo viršūnė, o veikiau apgailėtinas ir pražūtingas pikiravimas žemyn.

Bonnie Blue teigia, kad stengiasi „ne dėl vidutinio amžiaus moterų, kurios manęs nekenčia“ – bet „dėl jūsų vyrų ir sūnų“, iš esmės perfrazuodama nuvalkiotą frazę „Jūs manęs nekenčiate, nes aš geriau už jus žinau jūsų vyrų troškimus“.

Jos šūkis „Ant įstatymo ribos slenksčio, vos kvėpuojant“ flirtuoja su mintimi, kad būtent jauni vyrai gali būti tikrosios aukos – ir tam tikra prasme ji teisi.

Nė vienas vyras negimė su nenugalimu troškimu stovėti eilėje už šimtų savo rūšies atstovų dėl 30-45 sekundžių neapykantos kupino poravimosi. Tokį dalyką reikia „išugdyti“ savyje, o tam teks nužudyti savyje daugybę kitų troškimų.

Belieka tikėtis, kad dabar, kai jausmų nebeliko, vienintelė išeitis iš viso to – grįžti atgal.