2025.01.19 13:30
Seimo kanceliarijos nuotr. (autorė Džoja Gunda Barysaitė).
Vyriausybės pranešimas:
Lietuvos Respublikos Prezidento vadovaujamame Valstybės gynimo tarybos posėdyje penktadienį priimtas sprendimas dėl tvaraus krašto apsaugos sistemos finansavimo. Sutarta, kad 2026-2030 metų laikotarpiu kasmet gynybai bus skiriama nuo 5 iki 6 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP).
Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas įsitikinęs, kad šiuo sprendimu Lietuva rodo sutelktą politinę valią ir nusiteikimą visokeriopai apsaugoti gyventojus nuo grėsmių. Mūsų šalis siunčia stiprią žinutę, kad yra pasirengusi visomis priemonėmis užtikrinti savo piliečių saugumą. Kalbame ir apie valią, ir galią gintis.
Išlaidas gynybai ir saugumui suprantame plačiąja prasme – tai investicijos ir į mūsų kariuomenę, energetikos ir susisiekimo sektorius, sveikatos ir švietimo bei kitas svarbias sritis. Kitaip tariant, ir ligoninės, ir keliai, ir žmonių švietimas, ir apsirūpinimas energija – investicijos į didesnį saugumą.
Premjero požiūriu, siekiant tvaraus ir ilgalaikio finansavimo, būtinos sutelktos visos Europos Sąjungos šalių pastangos. Kalbame ir apie lėšas iš Europos gynybos fondo, kuris funkcionuotų panašiai kaip Europos Komisijos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) bei teiktų ženklią finansinę pagalbą pafrontės valstybėms; tai – ir gynybos pramonės plėtra, ir kiti skolinimosi instrumentai.
Vyriausybės vadovas atkreipia dėmesį, kad yra visas spektras viešųjų paslaugų, kurioms reikalingas didesnis finansavimas, todėl reikia peržiūrėti įvairias lengvatas, išlygas, išimtis bei pagalvoti apie mokestinės naštos perskirstymą, kad stipresni prisidėtų šiek tiek daugiau.
Suprantama, didesnis gynybos ir saugumo finansavimas – ir didžiulė atsakomybė mokesčių mokėtojų pinigus naudoti skaidriai, atsakingai, efektyviai ir rezultatyviai.
Tuo tarpu Gitanas Nausėda buvo konkretesnis, ir nesiejo šių išlaidų nei su keliais, nei su sveikatos apsauga ar švietimu:
Pasak G,Nausėdos, šis įsipareigojimas buvo reikalingas tam, kad pilnus divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus, būtinus valstybės gynybai, pasiektume ne vėliau nei iki 2030 m. Praėjusio VGT posėdžio metu, vykusio spalio pabaigoje, apžvelgus situaciją paaiškėjo, kad tai reikalauja daug didesnių, nei kada nors buvo planuota, resursų.
„Rusijos karinės agresijos grėsmė reali, tačiau ji nėra neišvengiama. Turime ženkliai padidinti savo pastangas stiprinant gynybą bei atgrasymą ir skirti šiam tikslui didesnius resursus, būtent tai ir darome“, – kalbėjo šalies vadovas.
Kitaip tariant, kai padidinsime karines išlaidas iki 5-6%, – tai atgrasysime Rusiją, tarp eilučių užsiminė prezidentas , kalbėdamas po VGT posėdžio.
Tuo tarpu EK komisaras Andrius Kubilius teigė viešame interviu, kad jau dabar Lietuva išleidžia apie 6% BVP karinėms išlaidoms.
Kiek tai sudaro pinigais?
2023 m. Lietuvos BVP siekė 72 mlrd eurų. Tuo tarpu valstybės biudžeto pajamos 2024 siekė vos 17 mlrd eurų.
5-6% karinėms išlaidoms nuo BVP mokami būtent iš biudžeto pajamų, nors skaičiuojami nuo bendro BVP, kuris su valstybės pajamomis nieko bendro neturi.
Tad paskaičiuokime, 5-6% nuo BVP (72 mlrd) sudaro 3,6-4,32 mlrd eurų atimamų iš 17 mlrd eurų biudžeto pajamų. Tai yra jau 23-25 procentai Valstybės Biudžeto pajamų atiduodamų karinėms išlaidoms.
2024 metų biudžete, transportui, mokslui, švietimui, sveikatos apsaugai ir t.t. viso buvo skirta 3.2 mlrd eurų. Plačiau čia:
Tiesa, yra dar ES parama apie 3 mlrd ir, žinoma, išlikusi galimybė toliau skęsti skolose.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
567
tai nusimausim paskutines kelnes prisipirksim tankų ir rusai mūsų bijos:)))) Ubagai su tankais:))))))))
„nuo gresmiu saugo”,o savo saskaitas mergelese ir fazendas Lietuvoje ir kitur! Juk butent siu dalyku apsaugai reikia tu islaidu!
Taip, liksim be mokytojų, gydytojų, bet VIENKARTINIŲ tankų prisipirksim. Rinkėjai paplos, o daugumai dzin ką valdžia išdarinėja. Toks jau Homo sapiens – vietoj to, kad tartis ir derinti interesus su kaimynais, reikia demonstruoti pranašumus ir peštis. Tarsi žmonijai nebūtų svarbesnių problemų. Net įsisiautėjančios gamtos stichijos, migrantų tuntai valdžios trokštančių neprablaivo. Nuo klimato migrantų negelbės jokios tvoros nei tankai.
Tai ne GYNYBA o lėšų švaistymas.
Aš prieš švaistymo didinimą.
Jakuti,bet dar neseniai savo komentaruose rusus kasei į žemę ir buvai už karą Ukrainoje? Kas pasidarė? kailį keiti šliuže??
Galvok ką rašai. Apie karą Ukrainoje manau tą patį iki šiol: mirtis okupantams! Tai nereiškia jog Lietuvai reikalingi tankai. Nekalbėkim apie du dalykus vienu metu. Lietuva yra NATO narė, Ukraina – ne.
Kas tie 5-6, reikia skirti kokius 25 nuo BVP, o į biudžetą surinkti 100 proc. BVP.
Sako „5-6% nuo BVP”, o turi omeny – dalį nuo valstybės pajamų, ne nuo BVP. Ir ne 5 proc. o kur kas daugiau. Nes BVP tai yra valstybės biudžeto pajamos + banditų gaunamos pajamos už prostituciją, kontrabandą ir kt.
valdzios nepadarys,kad „apsiginti nuo prieso” – mylinciu rinkeju!
Gal ir gerai – paskatinti žmones mąstyti.