infa.lt

Foto: Andreea Campeanu, Reuters

Rumunijos prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatai buvo anuliuoti po to, kai pergalę iškovojo, kaip skelbiama, prorusiškas kandidatas Kelinas Džordžesku (Calin Georgescu), rašo „Financial Times“ (FT) leidinys.

Tačiau dabar šalyje paskelbta Vakarus šokiruojanti apklausa. Kelinas Džordžesku išlieka kito balsavimo rinkimuose favoritu. Ir visa tai nepaisant prieš jį vykstančios kampanijos.

Visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad laikomas proputinišku dešiniųjų kandidatas į prezidentus išlieka rinkėjų favoritu laimėti gegužę vyksiančius rinkimus, nepaisant kaltinimų, kad jis tariamai gavo pagalbą iš Rusijos.

Daugiau kaip 40% gruodžio pabaigoje „Verifield“ apklaustų respondentų teigė, kad prezidento rinkimuose palaikytų Keliną Džordžesku.

Apklausa buvo atlikta praėjus kelioms savaitėms po to, kai šalies Konstitucinis Teismas panaikino pirmojo rinkimų turo rezultatus, nusprendęs, kad pirmojo turo lyderis savo pozicijas sustiprino naudodamasis neteisėta, iš Maskvos koordinuojama rinkimų kampanija.

Apklausą užsakė Bukarešto meras Nicusor Dan, proeuropietiškas liberalas, kuris pats planuoja kandidatuoti gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

„Džordžesku neabejotinai kelia didžiausią grėsmę Rumunijos demokratijai per visą jos pokomunistinę istoriją“, – sakė N. Danas laikraščiui „Financial Times“. – „Jo pastarieji laimėjimai ir mūsų apklausos patvirtina, kad tai nebus eiliniai rinkimai, nes statymai yra dideli, o didelė dalis rinkėjų yra labai pikta.

Rumunijos gyventojai vėl eis prie balsadėžių gegužės 4 d., vėlai trečiadienį vakare paskelbė koalicinė vyriausybė, o jei niekas nesurinks daugiau kaip 50% balsų, gegužės 18 d. vyks antrasis rinkimų turas tarp dviejų stipriausių kandidatų.

Pats N.Danas liko trečias, nusileidęs Kelinui Džordžesku ir Krinui Antonescu, kuris kandidatavo kaip vienas valdančiosios koalicijos kandidatas. K. Antonescu pasitraukė iš rinkimų dėl nesutarimų su jį remiančiomis partijomis.

Ketvirtąją vietą apklausoje užėmė proeuropietiška liberalė Elena Laskoni, kuri pateko į atšauktą antrąjį turą kartu su Džordžesku, sakė Danas. Laskoni leido suprasti, kad yra pasirengusi pasitraukti, jei Danas turėtų daugiau galimybių patekti į finalą.

E.Laskoni kritikavo vyriausybę, kad ji nieko neatskleidė ir taip ir nepateikė daugiau Rusijos kišimosi įrodymų.

„Mes dar turime gerai išsiaiškinti, kas iš tikrųjų įvyko“, – sakė ji. – Praėjo jau mėnuo, bet jokio esminio tyrimo nebuvo“.

Ji sakė, kad yra pasirengusi vėl kandidatuoti, nors įspėjo, kad valdžios institucijos vis dar nepasirengusios antrajam balsavimui. „Mums reikia plano, kaip užtikrinti, kad nebūtų pažeidimų, įskaitant galimą išorės kišimąsi“, – sakė ji.

Kai kurie ekspertai suabejojo apklausos teisingumu. Bukarešto Politikos studijų ir viešojo administravimo universiteto rektorius Remus Prikopie kritikavo merą už „neatsakingą“ tariamai klaidingų duomenų paskelbimą. Pasak jo, tai tik „daro reklamą“ prorusiškam politikui ir „kiša pagalius į ratus“ kitiems kandidatams.

Pats Dunas šią apklausą pavadino „rimta“, tačiau jos detalių neatskleidė, tik pasakė, kad ji buvo atlikta jo štabo vidaus reikmėms prieš ir po Kalėdų, kai rinkėjai buvo išsiblaškę dėl švenčių.

Po prezidento rinkimų atšaukimo nebuvo paskelbta jokių kitų viešosios nuomonės apklausų.

Pats Džordžesku neigia bet kokius ryšius su Rusija ir netgi apskundė balsavimo atšaukimą – taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teisme.

„Jei Rumunijos teisingumas neatnešė nei teisingumo, nei orumo Rumunijos žmonėms, gal tai padarys tarptautinė EŽTT teisingumo sistema – vardan bendrojo gėrio“, – rašė Kelinas Džordžesku savo „X“ (buvusiame ‚Twitter‘) puslapyje. – Korumpuoti ir nuodėmingi politikai atėmė iš mūsų teisę į laisvą valią“.

EŽTT patvirtino, kad gavo Džordžesku prašymą, ir pažadėjo jį išnagrinėti dar šį mėnesį.

K.Džordžesku paragino šalininkus dalyvauti penktadienio proteste prie Konstitucinio Teismo, kuris gali pašalinti jo kandidatūrą iš rinkimų. Jei jam iš tiesų bus uždrausta kandidatuoti, kraštutinių dešiniųjų partijos „Aljansas už rumunų suvienijimą“ lyderis Džordžas Simionas sakė esąs pasirengęs užimti jo vietą.

Rizikos tyrimų bendrovės „Verisk Maplecroft“ vyresnysis analitikas Europai Mario Bicarskis teigė, kad pakartotiniai prezidento rinkimai būtų „didžiausias iššūkis naujajai vyriausybei“.

„Jei vyriausybės kandidatui pasiseks, valdančioji koalicija turės daugiau galimybių išgyventi ateinančius ketverius metus“, – reziumuoja jis.