infa.lt

Europos Komisijos narė Jessica Roswall teigia, kad dėl energetikos krizės ES valdžios institucijos mažai dėmesio skyrė kitai svarbiai problemai, kuri artimiausiu metu gali išryškėti – vandens trūkumui Europoje.

Naujoji ES aplinkos apsaugos komisarė Jessica Roswall pareiškė, kad Europos Sąjunga turi skubiai spręsti vandens trūkumo problemą ir rasti naujų būdų, kaip finansuoti nesandarių vamzdžių remontą, rašo „Financial Times“ leidinys.

Ji leidiniui sakė, kad Briuselis ilgą laiką daugiausia dėmesio skyrė energetikos klausimams ir nepastebėjo vandens.

„Mes per mažai kalbame apie vandenį, o vien tik apie energijos vartojimo efektyvumą ir energiją, energiją, energiją. Tai, žinoma, labai svarbu, tačiau vanduo taip pat labai svarbus, o jo Europoje trūksta“, – sakė ji.

Ji priminė kelias sausras Europoje, dėl kurių ne tik sumažėjo derlius, bet ir sustojo vandens transportas daugelyje upių dėl jų seklumo.

Publikacijoje remiamasi Europos aplinkos agentūros 2024 m. spalį paskelbtu blokui priklausančių vandens išteklių būklės tyrimu, kuriame teigiama, kad kasmet vandens trūksta penktadaliui ES teritorijos ir beveik trečdaliui jos gyventojų.

Paklausta, ar vartotojai turės mokėti didesnes sąskaitas už vandenį, J. Roswall atsakė, kad tai yra savivaldybių reikalas, tačiau pridūrė, kad „turime ieškoti naujų novatoriškų būdų finansuoti“ vamzdynus ir valymo įrenginius.

Ji taip pat pažymėjo, kad Europos Sąjungoje galioja daug gamtosaugos įstatymų, „kurie, atrodo, nėra tarpusavyje suderinti, jie dubliuojasi, bet neveikia nuosekliai“.

„Turime užtikrinti, kad taisyklės būtų kuo paprastesnės. Tai nebus lengva“, – apibendrino Roswall.

2023 m. rugpjūtį FT rašė apie tai, kad daugybė Europos regionų susiduria su sausra ir vandens trūkumu. Problemą didina neįprastai aukšta temperatūra, dažnesni miškų gaisrai ir netinkama šios srities politika, tuomet rašė leidinys.

Sausrų skaičius ir intensyvumas ES „smarkiai išaugo“ – maždaug 20% nuo 1976 m. iki 2006 m. – ir toliau didėja. Tuo pat metu Pasaulio išteklių institutas (WRI) prognozuoja, kad iki 2030 m. pasaulinė gėlo vandens paklausa 56%. viršys turimą pasiūlą, t. y. 16% daugiau nei 2009 m. McKinsey prognozė.

FT prognozavo, kad dėl „vandens krizės“ padaugės neramumų, ir kaip pavyzdį pateikė Prancūzijos ir Ispanijos – didžiausių vandens vartotojų Europoje – ūkininkų riaušes.

„Tikėtina, kad dėl blogos politikos, interesų ir sparčios klimato kaitos artimiausiais metais padėtis dar labiau pablogės“, – reziumuojama straipsnyje.