infa.lt

Foto: „X“

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) savo socialinio tinklo „Truth Social“ paskyroje pasidalino šiame kontekste dėmesio vertu straipsniu (į kurį anksčiau vargu ar kas būtų atkreipęs rimtesnį dėmesį, jei prie jo nebūtų pridėjęs rankos pats D.Trampas), kurį paskelbė „Breitbart news“ leidinys.

Originalus straipsnio pavadinimas skamba taip: „Pinkertonas: Trampas nori, kad Grenlandija vėl taptų didinga“.

Artėja ekonominis pakilimas. Taip, Kapitolijaus kalva Vašingtone, D.C., yra sutrikę, bet tai ne naujiena. Nauja yra tai, kad po lapkritį įvykusių rinkimų už Beltway ir visoje šalyje sparčiai auga verslumo dvasia. Ji pakeis Ameriką į turtingesnę.

Iš tiesų, ji gali išplėsti Ameriką į padidėjimą. Kaip tik gruodžio 22 d. išrinktasis prezidentas Donaldas (Trampas) įgyvendino planą, kurį „Breitbart News“ sekė penkerius metus, – galimą Grenlandijos įsigijimą.

Visur matome teigiamus augančius rodiklius: apklausose, kuriose vertinamas augantis tiek smulkaus, tiek stambaus verslo pasitikėjimas; gerėjančiose rizikos kapitalo perspektyvose; „Softbank“ pranešime, kad į JAV ekonomiką investuos dar 100 mlrd. dolerių.

Kaip gruodžio 13 d. „Twitter“ tinkle parašė Elonas Muskas, kuris pats sukuria didelę ekonomikos dalį: „Didžiausias kada nors matytas vibracijos pokytis“.

Bet jūs dar nieko nematėte. Donaldas Trampas imasi vadovauti dar prieš tai, kai oficialiai prisieks vėl tapdamas prezidentu. Gruodžio 10 d. „Truth“ tinkle jis paskelbė apie drąsią naują politiką:

Bet kuris asmuo ar bendrovė, investuojanti VIENĄ MILIJARDĄ JAV dolerių ar daugiau Jungtinėse Amerikos Valstijose, gaus pilnai pagreitintus patvirtinimus ir leidimus, įskaitant, bet jokiu būdu neapsiribojant, visus aplinkosaugos leidimus. PASIRUOŠKITE ROKENROLUI!!!

Elonas Muskas iš karto sureagavo: „Tai nuostabu“.

Žinoma, pats D. Trampas kala roką jau dešimtmečius. Kaip jis sakė savo 1987 m. bestseleryje „Sandorio menas“ (The Art of the Deal): „Man patinka mąstyti plačiai. Visada taip ir dariau.“

D. Trampo pergalė privertė Ameriką vėl mąstyti plačiai

Dabar ir kiti su nauja viltimi mąsto plačiai. Siekdami išlaisvinti verslininkus ir darbuotojus iš Maltusijaus ir NIMBY reguliavimo mirties gniaužtų, respublikonai Kongrese jau seniai siekia leidimų [verslui] išdavimo reformos, nors juos blokavo Bideno-Harris administracija. (Tačiau dabartinė demokratų administracija, nepaisydama vietinių gyventojų nuomonės, vis dėlto džiaugiasi vėjo jėgainių statyba federalinėje žemėje).

Tačiau netrukus respublikonai taps „trigalviais“ – jie kontroliuos Baltuosius rūmus, Senatą ir Atstovų Rūmus, o tai turėtų sudaryti sąlygas pažangai įgyvendinant leidimų išdavimo reformą ir kitas ekonomikos augimą skatinančias politikos priemones.

Be to, Aukščiausiasis Teismas, kurį sustiprino trys D. Trampo paskirti konservatoriai, taip pat tam pritaria. Pastaraisiais metais Aukščiausiasis Teismas pasipriešino pertekliniam reguliavimui ir, atrodo, dar labiau pasipriešins.

Vienas iš tiesioginių naudos gavėjų greičiausiai bus pats E. Muskas. Jo vadovaujamą „SpaceX“ persekioja federalinės reguliavimo institucijos, ypač nuo tada, kai jis tapo pagrindiniu D. Trampo šalininku. Laimei, gruodžio 12 d. vienas iš šių persekiotojų, Federalinės aviacijos administracijos vadovas, paskelbė, kad atsistatydina.

Taigi, bent jau artimiausius ketverius metus Musko epochinis raketų verslas bus apsaugotas nuo federalinės valdžios griežtos rankos ir galės laisvai paleisti raketas iš naujai pervadintos Teksaso Žvaigždžių bazės (Starbase).

Tačiau būsimasis vyriausiasis kariuomenės vadas siekia daugiau nei teisinių pataisų ir teisinių sprendimų, nors jie ir labai svarbūs. Jis atsineša su savimi mąstymo apie ekonomines galimybes būdą, kurį galėtume pavadinti „Tikrai didelio sandorio menu“.

Be abejo, tai nėra visiškai nauja, nes D. Trampas tą pačią idėją turėjo ir 45-ojo prezidento valdymo prezidentavimo laikotarpiu. Tačiau, kaip prisimename, Pelkė ir giluminė valstybė (Deep State) kovojo su juo kiekviename žingsnyje. O nuo 2021 m. jie darė viską, kad ištrintų visus prisiminimus apie pirmąją D. Trampo kadenciją.

Tačiau Trampas visada grįždavo dar kartą. Liepos mėnesį šis autorius rašė, kad būsimasis 47-asis prezidentas daugiausia dėmesio skirs išradingai ekonomikos plėtrai: „Trampas ieškos naujų sandorių rūšių, peržengiančių prezidentavimo metmenis ir precedentus“.

Toks yra Trampo būdas. Jis yra praktiškas, veikia vadovaudamasis instinktu – jo nuojauta sako, kad jei jis įsitrauks, galės padaryti, kad viskas įvyktų. Taip, tai yra darbas, tačiau, kaip jis taip pat sakė prieš 37 metus išleistame bestseleryje: „Daug dažniau, nei manote, sėkmę nuo nesėkmės skiria atkaklumas.“

Laimei, kiti taip pat atkakliai stengiasi. Pavyzdžiui, D. Trampo remiamas Bernie Moreno, dabar išrinktas respublikonų senatorius iš Ohajo valstijos, „Breitbart News“ papasakojo apie jo išradingą planą „repatrijuoti“ „Stellantis“, jos automobilių gamybą ir darbo vietas atgal į Jungtines Valstijas.

Į „Stellantis“ įeina buvęs „Chrysler“, kurį Obamos administracija perdavė „Fiat“ Italijoje. (Praėjusį rudenį D. Trampas pats pasiūlė panašią strategiją Vokietijos automobilių gamintojams – gaminti automobilius JAV).

Panašu, kad ir kitos pramonės šakos sugrįš. Rugpjūtį Respublikonų nacionaliniame suvažiavime sakytoje kalboje D. Trampas kalbėjo apie naftą kaip apie „skystą auksą po mūsų kojomis“. To „aukso“ yra tiek daug, kad, Energetikos tyrimų instituto duomenimis, bendra jo vertė siekia šimtus trilijonų dolerių.

Taip, tai tiesa: Turime pakankamai naftos išteklių, kad galėtume sumokėti valstybės skolą, ir dar šiek tiek. Mums tik reikia laisvos rankos, kad galėtume jo gauti. Žinoma, vilioja ne tik nafta. Taip pat turime didžiulius kiekius – šimtmečiams, gamtinių dujų ir anglies.

Didi  didelė šalis gali tapti dar didingesnė ir platesnė

Kalbant apie gamtinius išteklius, galime atkreipti dėmesį į keletą viliojančių užuominų apie kitą didelį dalyką. „Ketinu pateikti prognozę, – gruodžio 10 d. sakė „Fox News“ žurnalistė Dana Perino. „Iš tikrųjų manau, kad Jungtinės Valstijos gali atlikti kokį nors [žemės – teritorijos] pirkimą“.

Kai kurie manė, kad Perino galvojo apie Panamą, apie kurią D. Trampas kalba griežtai. Tačiau panašu, kad tai labiau susiję su derybomis dėl mažesnių krovinių gabenimo Panamos kanalu, kurį pastatė JAV ir kuris kadaise priklausė JAV, kol 1977 m. Džimis Karteris jį atidavė, senatoriui Džo Baidenui, žinoma, balsuojant kartu su Karteriu, nei su kokiu nors žemės pirkimu.

Be to, D. Trampas ne kartą yra užsiminęs apie Kanadą kaip galimą penkiasdešimt pirmąją valstiją; tiesą sakant, jis šią idėją iškelia taip dažnai, kad galbūt nejuokauja.

Vis dėlto Kanadoje gyvena 40 mln. gyventojų; tai didelė piliulė, kurią tektų nuryti. (Ir ar norime rizikuoti, kad čia kam nors vadovaus „išdidžiu feministu“ pasiskelbęs Justinas Trudeau?)

Tačiau iškeldamas Kanados aneksijos perspektyvą, Trampas, galbūt, užleidžia politinę erdvę tikrajam žingsniui, apie kurį ką tik paskelbė – kitam dideliam nekilnojamojo turto sandoriui netoliese, šiaurėje: Grenlandija – beveik žemynas (836 000 kvadratinių mylių, maždaug tokio pat dydžio kaip Tomo Džefersono įsigyta Luiziana), esantis netoli Arkties.

Ji priklauso Danijai, tačiau ekologija besirūpinantys danai šiuo metu iš jos daug naudos negauna. Grenlandijoje gyvena vos 56 000 žmonių; jos gyventojų tankumas siekia 1/900 Jungtinių Amerikos Valstijų.

Taigi, tiems, kurie nebijo šalčio, Grenlandija siūlo daug erdvės plėtrai, įskaitant visus gamtos turtus, kurie niekada nebuvo tirti, jau nekalbant apie gavybą.

Vis dėlto, apie galimą teritorijos vertę galima galvoti gana paprastai: Tas kuo daugiau žemės turi valstybė, tuo daugiau jos gelmėse galima rasti – tereikia kasti pakankamai giliai. Taigi dabar suprantame, kodėl didelės šalys, tokios kaip Kanada ir Rusija, turi tiek daug gamtos turtų. Jos turi daug teritorijos. (Kanadiečiai, kaip ir danai, yra ekologiškai nusiteikę, todėl nusprendė su savo turtais daug nedaryti).

Idėja, kad JAV įsigytų Grenlandiją, buvo svarstoma ir praėjusiais amžiais, tačiau per pirmąją D. Trampo kadenciją į ją buvo atkreiptas dėmesys. Suintriguota šios perspektyvos, Sarah Palin – buvusi Aliaskos gubernatorė, daug žinanti apie ledines platybes – išskirtinai apie tai parašė „Breitbart News“:

Jei prezidentui D. Trampui pavyks sudaryti dar vieną tokį sandorį, tegu Dievas jį laimina! Didžiulė Grenlandijos arktinė erdvė, kurios plotas – daugiau nei 800 000 kvadratinių mylių – yra daugiau nei ketvirtadalis JAV žemutinės dalies ploto, yra neabejotinai dar viena Aliaska, kalbant apie neišnaudotus turtus.

Kitaip tariant, Grenlandija yra puiki vieta kasti, vaike, kasti, taip pat gręžti, vaike, gręžti.

Kad Grenlandija vėl taptų didinga

Savo ruožtu Danija su šia teritorija palaiko keistus santykius. Viena vertus, danams patinka, kad Grenlandija jiems priklauso. Kita vertus, jie nenori nieko su ja daryti. Jie laiko ją gamtos draustiniu. Kalbant Trampo terminais, Grenlandija yra nepakankamai įvertintas turtas.

Dabar Trampas daro savo žingsnį. Pavadinkime tai MGG – Padaryti Grenlandiją didžia (Make Greenland Great). Bet ar danai galėtų būti įtikinti jos atsisakyti? Tik gruodžio 23 d. Grenlandijos vyriausiasis ministras pareiškė: „Grenlandija neparduodama“.

Štai čia galėtų prasidėti sunkios derybos: Europiečiai jau seniai pasikliauja JAV gynyba, o ši priklausomybė dar labiau sustiprėjo po Rusijos invazijos Ukrainoje.

D. Trampas tiesiogine to žodžio prasme dešimtmetį teigė, kad Europos šalys turėtų daugiau išleisti savo gynybai, tačiau jos į tai beveik nereagavo. Dabar D. Trampas sugrįžo, galingesnis nei bet kada anksčiau.

Tik gruodžio 20 d. sužinojome, kad jis reikalauja, jog NATO šalys gynybai skirtų penkis procentus savo BVP – tai yra du ar tris kartus daugiau nei dauguma jų skiria šiuo metu.

Taigi, jei Europos šalys negali ir (arba) nenori skirti tokių pinigų iš savo bendrųjų pajamų (o danai tai daro ypač nenoriai), ką jos darys? Baimindamosi, kad D. Trampas galvoja tai, ką sako, t. y. siekia aukštų tikslų ir sudaro griežtas sutartis, jos turės atsisakyti turto.

Štai tokį gudrų sandėrį mato Trumpas: JAV paima Grenlandiją kaip kompensaciją už tai, kad toliau gins Europą. Grenlandijos gamtos ištekliai verti daugelio trilijonų; būsimiems gręžėjams ir kasėjams nerūpės, kad ji šalta ir tolima. Kaip įrodo Aliaska, ten, kur yra gėrybių, atsiras ir jų gavėjų.

Iš tiesų, taip pat bus daug turistų ir kitų, pavyzdžiui, paruošiamųjų darbų specialistų, kuriems iš tikrųjų labiau patinka izoliacija.

Grenlandija yra pakankamai didelė, kad joje tilptų visa tai ir galbūt vienas ar du kazino. Taip, tinkama plėtra galėtų padėti Grenlandijai vėl tapti didžia.

Visa tai dera su bendru D. Trampo tikslu – padaryti Ameriką vėl didžia. Jei jam pavyktų įsigyti Grenlandiją, tai būtų teritorinis įsigijimas, prilygstantis Džefersono pirkiniui ar prezidento Endriu Džonsono Aliaskos įsigijimui.

Tiek daug laimėta tada ir dabar, reziumuoja autorius, kurio tekstu pasidalino D.Trampas (jam pritardamas).