infa.lt

asmeninio archyvo nuotr.

Arvydas Daunys

Pradėsiu turbūt nuo to, kad dirbu prie kompiuterio, nuo ryto iki vėlaus vakaro. Dar prieš keletą metų akinių nenaudojau, tačiau vienu metu pastebėjau, kad regėjimas suprastėjo iki tiek, kad kilo rizika, jog išvykęs iš namų tiesiog neįžiūrėsiu planšetinio ar nešiojamo kompiuterio teksto.

Kadangi dirbu redaktoriumi (infa,lt), turiu nuolat palaikyti ryšį ir imtis reikiamų veiksmų iškilus būtinybei. Kompiuteris kelionėse būtinas. Prieš kurį laiką pastebėjau, jog nebeįžiūriu paprasto arti esančių iškabų teksto – jis dvejinosi, kas rodė, jog akys mato skirtingai.

Taip pat problemos su regėjimu kilo praeinant vairuotojų medicininę komisiją. Verdiktas – turiu dėtis akinius, kurie sukelia ir vidinį diskomfortą, kylantį iš suvokimo, jog senstu kaip ir visi ir.. atėjo mano laikas. Man daugiau nei 60 metų. Tai daug pasako apie mano perspektyvas regėjimo srityje.

Akiniai automobilyje gerokai pagerino matymo į tolį situaciją, tačiau su prietaisų skydelio parodymais buvo blogiau. Juos įžiūrėjau vos ne vos.

Esu toliaregis, todėl arti esantis tekstas darėsi sunkiai įveikiamas, kol buvau priverstas nusipirkti akinius. Akių gydytoja pasakė, kad jie silpnesni, nei rodo mano regėjimo tikrinimo duomenys ir prognozavo, kad po kurio laiko turėsiu pirkti stipresnius. Tas pats buvo ir su vairavimui skirtais akiniais. Už abu juos sumokėjau apie 900 eurų (tokios kainos).

Prieš tai išbandžiau visokiausias regėjimo atstatymo technikas, akių raumenų treniruotes ir kitokius šiandien populiarius neoficialius regėjimo atstatymo būdus. Efektas buvo minutinis, tam kartui.

Supratau, kad akys nėra atskiras organas, kurį gydyti reikėtų atskirai – jos viso organizmo dalis, – kaip jaučiasi organizmas, taip jaučiasi ir akys. Negali gydyti pūliuojančio piršto, jei visame organizme katastrofiškai trūksta C vitamino. Būtinas kompleksinis požiūris.

Anksčiau sportuodavau, tačiau po kovydo tam tikram laikotarpiui buvau užmetęs sportą keleriems metams. Mat persirgau gan sunkiai (prie mirties tikrai nebuvau), žvelgiant pagal liekamuosius reiškinius – kelis mėnesius neturėjau jėgų kažką fiziškai daryti, o vėliau atpratau ir to visai nebenorėjau imtis pats. Tingėjau.

Dėl nejudraus gyvenimo būdo pradėjau augintis taukus ir vakarais jausti širdies permušimus. Blogai miegodavau – daugiausiai apie 6 valandas, o prabusdavau nuo kažkokio nerimo lyg būčiau sapnavęs košmarą ir su pasiutusiai plakančia širdimi.

Ir štai, būtent po to, kai pajutau, kad turiu širdį ir ji veikia neįprastai (rimtesnių problemų dar neturėjau), nutariau imtis gyvenimo būdo pakeitimo.

Ko negalėjau pakeisti – tai darbo prie kompiuterio, tačiau visą kitą – laisvai.

Pirmiausiai ėmiausi svorio-maisto – nurašiau vieną maitinimąsi iš dienos raciono. Po 18-19-20 valandos nebevalgydavau iki sekančios dienos 12-13 valandos. Nedarysiu iš savęs didvyrio – tai pasirodė visai nesunku. Per porą savaičių visiškai įpratau ir ryte atsibudęs valgyti visai nenoriu. Toks maitinimosi būdas davė savo puikius vaisius.

Pastebimai nukrito pilvas ir lašiniai kitose kūno vietose. Faktiškai nieko nedarydamas numečiau apie 12 kg. (Nuo 94 iki 82 kg šiai dienai)

Sekantis žingsnis kurio ėmiausi – sportas. Treniruojuosi 3 kartus į savaitę. Treniruotės – jėgos, prisitraukimai – devynios (9) serijos iki kiek galiu – pirmą kartą padarau šiai dienai apie 10 prisitraukimų, sekančios serijos mažėjimo linkme. Pirmos 5 serijos plačia imtimi (kiek įmanoma tarpduryje), kitos keturios – siaura imtimi iš apačios (apsukant riešus į kitą pusę ant skersinio). Baigęs prisitraukimus imuosi greitų pritūpimų su 16 kg svarmenimis ant pečių. Padarau jų apie 40 – po prisitraukimų, man tai jau gana daug.

Kiti jėgos pratimai (po dienos ar dviejų), skirti nugaros, krūtinės ir pilvo raumenims – atsispaudimai. Penkios (5) serijos su 2-3 minučių pertraukomis (specialistai rekomenduoja apie 1 minutę, tačiau aš atsižvelgiu į savo amžiaus pajėgumus). Bendrai šiam momentui padarau apie 130 atsispaudimų, iš jų pirmą kartą – 46 kartus.

Sekantis jėgos pratimas – pečių raumenys. Dviračio neišradau, standartinis 16 kg svarmens kilnojimas sėdint. Keturios (4) serijos. Pirmą kartą kiekviena ranka pakeliu po 20 kartų, sekančiomis serijomis mažėjimo linkme. Bendrai iki šiol daugiausiai per treniruotę esu pakėlęs 68 kartus.

Na, ir, žinoma, po kiekvienos treniruotės būtina pritūpimų serija su 16 kg ant pečių. Būtina laikyti tiesią nugarą, kad išvengčiau traumų, nors papildomas svoris ir nedidelis, tačiau jei nugara silpna – užteks ir jo, kad išsinarintumėte stuburo slankstelį ar užkabintumėte nervą, kas ilgam nutrauks siekį tapti sveikesniam.

Treniruojuosi maždaug tokia tvarka – atsispaudimai, prisitraukimai, pratimai pečiams – po to ilgesnė (iki 3 dienų pertrauka). Svarbiausia reguliarumas.

Tiesa, prieš pačią treniruote būtinai darau apšilimą – išmankštinu kojų, rankų, pečių ir nugaros bei kaklo raumenis, tuo pačiu ir kaklo-stuburo slankstelius sukiodamas galvą viena, o po to kita kryptimi įvairiomis palinkimo ir posūkių formomis.

Viena treniruotė užtrunka apie 40 minučių.

Viso to pliusai – pamiršau širdį (tiesiog taip, pamiršau ir tiek), pradėjau ilgiau miegoti – dabar miegu 7-8-9 valandas, atsibundu be stresų, pagražėjo figūra ir raumenys įgavo reljefą, o jų pajėgumas ir ištvermė padidėjo kartais. Įlendu į kelnes, kurias padėjau prieš kelis metus 🙂

Ir, turbūt, svarbiausias dalykas (Nors jie visi svarbūs) – nejučiom padėjau akinius ir nepatikėjau savo akimis – matau be jų visus tekstus! Taip taip, vieną rytą išėjęs į lauką pastebėjau, jog aiškiai matau toli esančio namo numerį, ko jau kuris laikas prieš tai, neįžiūrėdavau, jis liedavosi. Grįžęs namo atidėjau akinius ir pamačiau, jog su kai kuria įtampą, bet matau tekstus be jų.

Nuo šiol ant mano darbo stalo akinių nebeliko. Jaučiuosi visiškai sveikas ir judrus, lengva eisena ir be dusulio požymių.

Ar triskart į savaitę po 40 minučių fizinių pastangų to verta – spręsti jums.