infa.lt

2024 m. vasario pradžioje Jemeno husių iššauta raketa Raudonojoje jūroje pataikė į krovininį laivą „Rubymar“. Pažeistas laivas kelias savaites toliau skendo, per tą laiką 70 km tempdamas už savęs inkarą.

Jis nutraukė 3 povandeninius interneto kabelius, kuriais buvo perduodama apie ketvirtadalis interneto srauto tarp Europos ir Azijos.

Atgaivinti ryšį prireikė kelių mėnesių. Reaguodamas į šį incidentą, NATO pradėjo bandyti duomenų srauto nukreipimo per arti Žemės esančią erdvę sistemą, kuri yra projekto HEIST dalis.

Povandeninėmis šviesolaidinėmis ryšio linijomis (FOCL) perduodama daugiau kaip 95% tarpžemyninio interneto srauto. Bendras kabelių ilgis – 1,2 mln. kilometrų, jais kasdien atliekama daugiau kaip 10 trilijonų JAV dolerių finansinių operacijų.

Kabeliai yra jūros gelmėje, ploni ir pažeidžiami dėl sugadinimų ar valstybių remiamų išpuolių, kurie gali turėti rimtų pasekmių pasauliniam tinklui.

Reaguodamas į grėsmes saugumui, NATO inicijavo bandomąjį projektą HEIST (hybrid space-submarine architecture ensuring infosec of telecommunications).

Projekto tikslas – greitai surasti pažeistas kabelių atkarpas ir sukurti aplinkkelius duomenų perdavimui, įskaitant palydovinio ryšio naudojimą.

Taip bus iki minimumo sumažinti interneto paslaugų sutrikimai ir užtikrintas ryšių tinklų atsparumas.

HEIST bandymus planuojama atlikti 2025 m. ir jie bus atliekami pietinėje Švedijos pakrantėje.

Projektas apima išmaniųjų sistemų, skirtų tiksliai aptikti kabelių nutrūkimus, kūrimą ir protokolų, skirtų greitai nukreipti duomenis į turimus palydovus, kūrimą.

Projekte dalyvauja Islandijos, Švedijos, Šveicarijos, JAV ir kitų šalių mokslininkai, taip užtikrinant tarptautinį bendradarbiavimą ir keitimąsi patirtimi.

„TeleGeography“ duomenimis, kasmet įvyksta apie 100 nediversinių povandeninių kabelių nutrūkimų, kuriuos paprastai taiso specializuoti laivai.

Remontas gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių, o kai kuriais atvejais – net metų.

Pavyzdžiui, Islandija, kurios duomenų centrai aptarnauja daugybę „fintech“ įmonių ir debesijos paslaugas teikiančių įmonių, su Europa ir Šiaurės Amerika yra sujungta tik keturiais kabeliais, todėl yra ypač pažeidžiama.

Palydovai gali padėti perduoti duomenis, tačiau jų pralaidumas yra daug mažesnis nei FOCL – nuo vienetų Gb/s iki šimtų Tb/s.

HEIST projekte numatoma kurti palydovinį ryšį naudojant lazerius, kurie galėtų 40 kartų padidinti duomenų perdavimo greitį.

Tačiau ši technologija vis dar turi trūkumų, todėl projekto komanda stengiasi padidinti pralaidumą ir sumažinti delsą, kad palydovinis perdavimas būtų efektyvesnis.

Visi su HEIST projektu susiję darbai bus kuo atviresni, todėl visuomenė galės dalyvauti diskusijose ir teikti pasiūlymus.

Tai turėtų palengvinti spartų sistemos vystymąsi ir pagerinti jos veikimą ateityje, užtikrinant pasaulinės interneto infrastruktūros tvarumą, teigiama medžiagoje.

Vakar tarp Estijos ir Suomijos įvyko trijų interneto ryšio kabelių gedimas, apie ką pranešė estų ERR leidinys. Kada jie bus pataisyti – nežinoma. Tad akivaizdu, kad atsarginiai interneto ryšio variantai yra tikrai reikalingi.