infa.lt

Foto: © AP Photo / Uwe Lein

Vokiečiai vis dažniau atsisako tarnauti kariuomenėje – tiek aktyvūs kariai, tiek rezervistai, tiek civiliai, rašo vokiečių „Bild“ leidinys. Būdinga tai, kad prasidėjus Rusijos karinei invazijai Ukrainoje, karinės tarnybos atsisakančiųjų skaičius Vokietijoje jau išaugo vienuolika kartų.

Remiantis „Bild“ tyrimo duomenimis, nuo 2022 m. pradžios smarkiai išaugo atsisakančių tarnauti kariuomenėje skaičius. Būtent tada prasidėjo Rusijos karinė invazija Ukrainoje.

Gynybos ministro Boriso Pistoriaus atstovas spaudai patvirtino, kad vien šiais metais (iki 2024 m. spalio 31 d.) karinės tarnybos atsisakė 2 468 žmonės.

Tai 50% daugiau nei praėjusiais metais (tuo metu jų buvo 1 609) ir vienuolika kartų daugiau nei 2021 m. (209), t. y. iki V. Putino karinės invazijos Ukrainoje. Prašymus teikia aktyvūs Bundesvero kariai ir rezervistai, kurie, matyt, baiminasi būti išsiųsti į Rusijos ir Ukrainos frontą.

Be to, yra prašymų iš piliečių, kurie netarnauja ir nori būti tikri, kad nebus pašaukti į kariuomenę. Įdomu, kad šie prašymai pateikiami „Bundesvero karjeros centrams“.

Ministerijos duomenimis, iki spalio buvo suskaičiuoti 136 aktyvių karių, 840 rezervistų ir 1 492 seržantų prašymai. Iš viso nuo konflikto Ukrainoje pradžios kariuomenę paliko 549 aktyvūs kariai ir 1 707 rezervistai – kraujo nuleidimas ne juokais. Ir tai tokiu metu, kai mūsų šalies gynybinis pajėgumas yra kaip niekada svarbus.

Bakingemo universiteto profesorius Mathias Stronas nėra nustebęs dėl šio fakto. Jis sako: „Į kariuomenę dažnai šaukiami netinkami žmonės“. Reklaminėse kampanijose žadamas „malonus, naudingas darbas“, tačiau kilus rimtam konfliktui daugelis nusivilks uniformas. Kariuomenei reikia kovotojų, ir politikai bei pretendentai turi tai suprasti.“

Kariuomenės istorikas akivaizdžiai turi omenyje 2014 m. Ursulos von der Leyen vykdytą „jaukią“ kampaniją: tuometinis karių, kaip darbdavio, šūkis buvo toks: „Jūsų gyvenimas spalvingas ir įvairus. Kaip ir jūsų naujasis darbas.“

Dienraščio „Bild“ paklausta, Gynybos ministerija paaiškino, kad Bundesverui tenka dalyvauti „konkurencinėje kovoje dėl geriausių talentų“ ir, kad saugumo padėtis bei Rusijos grėsmė turi įtakos atsisakymų tarnauti skaičiui.