infa.lt

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius atsisakė pritarti parlamente pateiktam įstatymui dėl užsienio agentų, nors, anot jo, „įvairios Serbijos organizacijos ir žiniasklaidos priemonės gauna pinigų iš užsienio, kad nuverstų vyriausybę“, rašo „Kommersant“ leidinys.

Tai reiškia, kad įstatymas, kurį inicijavo provyriausybinis Socialistų judėjimas, kurio lyderis yra vicepremjeras Aleksandaras Vulinas, Serbijoje nebus priimtas. Bent kol kas.

Praėjusios savaitės pabaigoje Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius paskelbė, kad „dėl daugelio priežasčių“ nepritars įstatymui dėl užsienio agentų. Įstatymo projektą parlamentui pačioje lapkričio pabaigoje pateikė provyriausybinio Socialistų judėjimo deputatai.

Pagal įstatymo projektą visos užsienio finansuojamos organizacijos ir asmenys, dalyvaujantys politikoje, turėjo būti registruojami, jie privalėjo nurodyti savo priklausomybę užsienio agentams, o už įstatymo pažeidimus grėsė veiklos draudimas, kriminalinė bausmė arba bauda iki 17 000 eurų.

Pristatytas projektas atrodė kaip visos Serbijos vadovybės iniciatyva, nes Socialistų judėjimo lyderis yra vicepremjeras Aleksandras Vulinas.

Aleksandras Vulinas, vadovavęs Gynybos ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai, pagrindinei Serbijos specialiųjų tarnybų Saugumo ir informacijos agentūrai, o gegužę tapęs ministro pirmininko pavaduotoju, dažnai lankosi Rusijos Federacijoje, o vyriausybėje yra atsakingas už bendradarbiavimą su BRICS šalimis. Praėjusiais metais JAV jam įvedė sankcijas, kaltindamos jį „palengvinus Rusijos veiklą Balkanuose“.

Tačiau Aleksandras Vučičius atsisakė paremti siūlomą įstatymą, o tai nustebino daugelį Serbijos vyriausybės šalininkų. Juolab, kad, kaip paskelbė pats prezidentas, daugelio valdančiosios Serbijos pažangos partijos deputatų nuomone, siūlomame įstatyme „yra daug gerų elementų“, o „įvairios organizacijos ir žiniasklaida Serbijoje gauna pinigų iš užsienio, kad nuverstų vyriausybę“.

„426 mln. eurų tiesiogiai iš užsienio ateina grupėms, kurios, darydamos spaudimą, turi pakeisti požiūrį į Serbiją, atmosferą šalyje, dalyvauti nuverčiant vyriausybę. Jie, žinoma, sako, kad tai yra demokratizacijos projektai, tačiau viskas visiems aišku“, – sakė Aleksandaras Vučičius, tačiau nepritarė įstatymui dėl užsienio agentų.

Tai reiškia, kad jo priėmimas Serbijoje dabar mažai tikėtinas.

Beveik iš karto po to, kai įstatymo projektas buvo pateiktas Serbijos parlamente, šią iniciatyvą griežtai sukritikavo ES ir JAV.

Europos Komisija priminė Serbijos valdžios institucijoms, kad „bet kuris ES šalies kandidatės įstatymas turi atitikti pagrindines Europos Sąjungos vertybes, įskaitant žodžio ir nuomonės laisvę“.

JAV valstybės departamentas įspėjo, kad „JAV yra labai susirūpinusios dėl pasekmių, kurias siūlomas įstatymas dėl užsienio agentų gali turėti demokratijai, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms Serbijoje“.

Serbija tapo trečiąja Balkanų šalimi, inicijavusia įstatymo dėl užsienio agentų priėmimą.

Spalį tokį įstatymą pasiūlė Juodkalnijos parlamento pirmininkas ir vienas iš proserbiško ir prorusiško Demokratinio fronto lyderių Andrija Mandičius. O dar anksčiau įstatymą dėl užsienio agentų parlamentui priimti buvo parengusi Bosnijos Serbų Respublikos vyriausybė.

Abiem atvejais iniciatyvos sulaukė itin neigiamos Vakarų reakcijos. Serbų Respublikoje šis spaudimas davė rezultatų.

Jos vyriausybė atšaukė priėmimui parengtą įstatymą, o jį inicijavęs prezidentas Miloradas Dodikas paaiškino, kad „projektas bus baigtas rengti pagal Europos praktiką“.

Dabar atrodo, kad Serbija taip pat atideda įstatymo dėl užsienio agentų priėmimą.

Galbūt iki tada, kol Vašingtone bus inauguruotas Donaldas Trampas (Donald Trump)?