infa.lt

Civilizacija palengvino žmonių gyvenimą, bet atėmė iš jų fizinį aktyvumą, todėl atsirado daug problemų, lenkų leidiniui „Sport“ pareiškė fizikas Tomaszas Ružekas. Pavyzdžiui, šauktinių sveikatos būklė yra siaubinga – daugelis jų negali bėgioti ar užlipti į trečią aukštą be dusulio.

Fizinis ugdymas yra neįvertinamas ir nuvertinamas, nors nuo jo gali priklausyti šalies saugumas (…)“, – pokalbyje su Sport.pl teigė fizikas, knygų apie tai, kaip padaryti vaikus aktyvesnius, autorius Tomaszas Ružekas.

Nepriklausomai nuo to, ką konkrečiai nagrinėja tyrimai – ar vaikų fizinio aktyvumo lygį, ar greitį, kuriuo jie priauga svorio, – jų rezultatai jau daugelį metų kelia siaubą. Leidinys kalba su daktaru Tomaszu Ruzeku, fiziku, mokslo žurnalistu, fondo „Mokslas. Man tai patinka“ ir knygų „Kaip veikia sportas?“ bei „Sportas. Man patinka“, skatinančio vaikų aktyvumą, autoriumi.

Sport: Pats juokaujate, kad gebėjimas peršokti per ožį (sporto priemonė) niekam gyvenime nėra naudingas. Tačiau duomenys, pagal kuriuos kas ketvirtas mokinys nesugeba peršokti per ožį, 88% mokinių nemoka daryti kūlvirsčio ir 57% mokinių nesugeba šokinėti per virvutę, gąsdina.

Tomaszas Ružekas: Tai buvo pokštas, bet juokas pro ašaras. Įdomu, kad šie duomenys, nors ir ne patys naujausi ir ne iš kažkokių slaptų ataskaitų, sukėlė audringas emocijas. Visuomenė tarsi įsižeidė dėl jų.

– Taigi kas mums nutiko, kodėl viskas taip blogai? (…)

– Bet kokį reiškinį, kuris neturi vieno šaltinio, labai sunku apibūdinti. Jei problemos šaltinis būtų vienas, greitai rastume sprendimą. Mūsų atveju reikėtų kelių sprendimų. Vienas iš jų man atrodo ypač aktualus ir kartu sunkiai įgyvendinamas: keisti savo įpročius.

Septintajame, aštuntajame ar devintajame dešimtmetyje, norėdami ką nors nuveikti, turėjote keltis ir eiti, turėjome kažkaip judėti. Tai buvo būtinybė, o ne mūsų pasirinkimas. Ir dėl tos būtinybės, ir tikriausiai dėl to, kad nebuvo alternatyvos, fizinis aktyvumas buvo savaime suprantamas ir natūralus dalykas. Šiandien mums to daryti nereikia, todėl to ir nedarome.

– Susisiekimo su valstybinėmis institucijomis reikalai atliekami internetu, dažnai dirbame nuotoliniu būdu, pirkinius mums į namus pristato kurjeriai.

– Taip, tai susiję su civilizacijos teikiamais patogumais. Maždaug prieš 50 metų atrodė, kad, civilizacijai palengvinus mūsų gyvenimą, turėsime daugiau laiko fiziniam aktyvumui. Tačiau atsitiko priešingai. Vis mažiau laiko praleidžiame būdami fiziškai aktyvūs, nes nematome ryšio tarp aktyvumo ir fizinės bei psichinės sveikatos. O juk žinome šūkį „Sveikame kūne – sveika dvasia“.

– Tai skamba kaip klišė.

– „Bet tai veikia! Jei kūnas yra fiziškai sveikas, daug mažesnė tikimybė, kad atsiras kokių nors protinių ir emocinių negalavimų. Geras fizinis lavinimas (pabrėžiu – geras, tai ne tada, kai kūno kultūros mokytojas meta vaikams kamuolį su žodžiais „žaiskite ką nors“) ir fizinis aktyvumas yra investicija į savo ir visos visuomenės vystymąsi ir sveikatą.

Be to, gyvename laikais, kai gali paaiškėti, kad tai yra investicija į mūsų saugumą.

– Turite omenyje karinį konfliktą dėl mūsų rytinės sienos?

-Taip. Kai kalbiesi su lenkų karininkais apie mobilizaciją, jie tiesiog šokiruoti, nes amžiaus grupė, iš kurios prireikus reikės pašaukti žmones, nėra tinkama jokiam ginkluotam konfliktui. Šie žmonės negali bėgioti, jie negali be dusulio užlipti į trečią aukštą.

Daugiausia, ką jie gali padaryti, tai nubėgti iki autobuso, jie neturi jokios ištvermės, jų fizinė būklė siaubinga. Vienas kariškis man sakė, kad, pritaikius 80-ųjų ir 90-ųjų metų šaukimo į kariuomenę kriterijus, tik nedidelis procentas šios grupės šaukiamojo amžiaus vyrų būtų tinkami tarnybai.

– Ar fizinio aktyvumo stokos problemą turėsime spręsti taip pat, kaip sprendėme nešvarių gatvių problemą?

– Bus daug sunkiau, bet mes galime tai padaryti. Turime galimybių pakeisti įpročius. Turėtų padėti infrastruktūra, švietimo sistema. Tačiau svarbiausia yra tai, ką vaikas mato namuose.

Tėvai gali pasiūlyti vaikui kokių nors įdomių užduočių, pavyzdžiui, nuo šiandien dantis valysimės stovėdami ant vienos kojos. Tai jau stimuliuos jo smegenis. Arba tvarkyti kambarį pagal muziką.

Nežinau, ar tai tiktų paaugliui, nes paaugliui kambario tvarkymas yra ypatinga ir sudėtinga tema, bet mažam vaikui tai patiks! Dideli pokyčiai prasideda nuo mažų dalykų, jei jiems palankios aplinkybės ir aplinka.