infa.lt

Iki šiol buvo manoma, kad širdį valdo tik autonominė nervų sistema, perduodanti signalus iš smegenų. Naujas švedų mokslininkų darbas rodo, kad taip nėra: širdis turi savo sudėtingą nervų sistemą, kuri kontroliuoja širdies ritmą. Šis atradimas gali turėti plačias klinikines pasekmes.

Širdis turi nervų tinklą, įsitvirtinusį paviršiniuose sienelės sluoksniuose. Iki šiol buvo manoma, kad tai paprasta struktūra, perduodanti signalus iš smegenų. Dabar mokslininkai padarė išvadą, kad širdies neuroninis tinklas yra šiek tiek sudėtingesnis ir primena „mini smegenis“, skirtas gyvybinėms funkcijoms kontroliuoti.

Tyrimo rezultatai paskelbti Karolinska instituto interneto svetainėje.

Eksperimentai parodė, kad „mini smegenys“ atlieka svarbų vaidmenį kontroliuojant širdies ritmą, panašiai kaip smegenys reguliuoja judesius ir kvėpavimą. Mokslininkai širdyje aptiko kelių tipų neuronų, atliekančių skirtingas funkcijas, iš kurių vienas buvo atsakingas už širdies ritmą.

Šis atradimas meta iššūkį dabartiniam moksliniam požiūriui į širdies ritmo valdymo procesą, o tai gali turėti plačios klinikinės reikšmės.

„Mus nustebino širdies nervų sistemos sudėtingumas. Šis atradimas suteikia naujų įžvalgų apie širdies ligų mechanizmus ir siūlo naujas aritmijų ir kitų diagnozių gydymo strategijas“, – sakė straipsnio autorius Konstantinos Ampatzis.

Tolesniuose tyrimuose mokslininkai ketina nagrinėti širdies ir smegenų sąveiką, esant fiziniam ir psichiniam stresui bei vystantis ligoms. Dabar jie galbūt galės nustatyti naujus terapinius taikinius, analizuodami širdies nervų tinklo sutrikimus.