infa.lt

Zigmas Vaišvila

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas pasiūlė Vidaus reikalų ministerijos kontroliuojamą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) sujungti su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI), atskaitinga Finansų ministerijai. Spręs Seimas. Tikėsimės. Buvęs Seimas, koks jis bebuvo, atsispyrė šiai Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės idėjai. Naująjį Seimą Respublikos Prezidentė giria besąlygiškai, Tad panašu, jog šis Seimas neatsispirs šiai minčiai. Kol kas naujai išrinktieji Seimo nariai, palaikomi taip TS-LK ir Liberalų sąjungos narių, vieningai ir greitai pritaria visiems projektams, kurie strigo buvusiame Seime. Norėtųsi išgirsti Seimo liberalų frakcijos nario buvusio FNTT vadovo V. Gailiaus nuomonę, kurią atleidžiamas iš šių pareigų viešai jis reiškė.

Ką reiškia ši reorganizacija? Vieną iš dviejų – dar vienos ikiteisminio tyrimo institucijos sunaikinimą arba VMI pavertimą ikiteisminio tyrimo įstaiga. Pirmu atveju, nėra jokios prasmės šiai organizacijai – tiesiog likviduokite FNTT. Antru atveju taptume unikalia policine valstybe, kurios mokesčių surinkimo institucija VMI taptų ikiteisminio tyrimo institucija. Kitų alternatyvų nėra.

Ir to negali nesuprasti vidaus reikalų ministras, prieš tai dirbęs baudžiamųjų bylų ir ikiteisminio tyrimo teisėju, nes Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos įstatymo 7 straipsnis, nustatantis šios tarnybos funkcijas, visų pirma, reikalauja, kad FNTT atskleistų ir tirtų finansinius nusikaltimus, vykdytų kriminalinę žvalgybą, atliktų ikiteisminius tyrimus.

Priminsiu, kad 2010 m. Prezidentės D. Grybauskaitės teikimu ir iš VSD atimta bei niekam nepriskirta ikiteisminio tyrimo funkcija. Dėl ko nusikaltimus valstybei, žmoniškumui ir karo nusikaltimus Lietuvoje tiria tik tyrimams vadovaujantys prokurorai, nes nebėra jokios ikiteisminio tyrimo įstaigos šiems nusikaltimams tirti.

Priminsiu, kad valstybei vadovauti pradėjus buvusiai finansų ministrei D. Grybauskaitei valstybės energetikos įmonės iš Energetikos (Ūkio) ministerijos pavaldumo buvo perduotos finansų ministerijai. Dabar skubama naujajame Seimui kuo skubiau įgyvendinti FNTT perdavimą finansų ministerijai. Kas gi vyksta?

Vyksta tai, kad ignoruojant teisę ir sveiką logiką siekiama, kad Finansų ministerija valdytų ir skirstytų ne tik valstybės energetiką, finansus, bet ir ikiteisminio tyrimo instituciją FNTT, kuri turi tirti nusikalstamas veikas šioje – finansų – srityje. Kol kas finansų ministerijos veiklos srityse nusikaltimų tyrimo nebuvo. Ir neturi būti, nes nusikaltimų tyrimui visame pasaulyje yra vidaus reikalų ministerijos ir jos kuruojamos institucijos. Na, ikiteisminius tyrimus vykdyti dar gali ir Vyriausybės ar Prezidento kuruojamos valstybės institucijos. Bet ne finansų ministerija. Ir tai yra ne tik loginė, bet ir principinė klaida. Po tokios reorganizacijos finansų ministerija taptų energetiką valdanti, finansus skirstanti ir visa tai kontroliuojanti institucija, kuri kontroliuotų ir savo veiklos galimų nusikaltimų tyrimą. Nesunku suprasti, kad taip negali būti.

Tai, kad valstybės vadovui šauna į galvą mintis, nereiškia, kad ji visada teisinga. Priminsiu valstybės vadovo Valdo Adamkaus, garsinamo esant kvalifikuotu gamtosaugininku paskubomis mestą ir dar skubiau įgyvendintą idėją sujungti Statybos ministeriją ir Aplinkos apsaugos departamentą į bendrą Aplinkos ministeriją. Aplinkosaugos idėja naujame ministerijos pavadinime palikta, tačiau esmė pražudyta. Mat ta pati ministerija yra atsakinga už statybas ir kitą ūkinę veiklą ir tuo pat metu atsakinga už jų aplinkosauginę šios veiklos kontrolę. Iš principo to negali būti viename pavaldume. Lietuvoje yra.

Gal todėl Gamtos apsaugos departamente, kurį 1990-1992 m. Aukščiausioji Taryba buvo atskyrusi nuo Vyriausybės ir padariusi atskaitingą parlamentui, bet ne už ūkinę veiklą atsakingai Vyriausybei, darbuotojai geru žodžiu mini šį laikotarpį, kada jiems vadovavo ne valdininkai, o įstatymas. Toks Aplinkos apsaugos departamento darbas baigėsi 1993 m. po pirmojo pokarinio Seimo išrinkimo. Matyt, a.a. A. M. Brazauskui buvo neįprasta, kad gamtos apsaugos, o ir kultūros, paveldo klausimus kontroliuojančios įstaigos būtų nepavaldžios vykdomajai valdžiai.

Tradicijos, neturinčios nieko bendro su valdžių atskyrimo principu, ne tik išsaugotos, bet ir gausinamos. Tai neturi nieko bendro nei su demokratija, nei su logika. Tai spartūs žingsniai į vienvaldiškumą ir nebaudžiamumą mūsų valstybėje.