infa.lt

asociatyvi nuotr. | REUTERS

Vasario 23 d. Vokietijos piliečiai eis prie balsadėžių. Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris pritarė, kad pirmalaikiai rinkimai būtų surengti anksčiau, nei iš pradžių planavo kancleris Olafas Scholzas, savo apžvalgoje rašo „Kommersant“ leidinys.

Jau aišku, kas greičiausiai vadovaus naujajai Vokietijos vyriausybei. Viešosios nuomonės apklausų duomenimis, pagrindinis kandidatas į būsimojo kanclerio postą yra konservatorių lyderis Frydrichas Mercas (Friedrich Merz), kuris jau pažadėjo pasiųsti į Ukrainą raketas „Taurus“, jei Rusija per 24 valandas atsisakys nutraukti karinių veiksmų.

Šalies vadovas „sveikina tai, kad parlamento frakcijos susitarė balsavimo dėl pasitikėjimo gruodžio 16 d. klausimu“ ir „naujos realistiškos naujų rinkimų datos 2025 m. vasario 23 d.“.

Vokietijos prezidento Franko-Walterio Steinmeierio kanceliarija antradienio vakarą paskelbė tokį pareiškimą, padėdamas tašką diskusijoms apie tai, kada tiksliai šalyje turėtų būti surengti pirmalaikiai Bundestago rinkimai.

Žlugus valdančiajai trijų partijų koalicijai, kancleris O. Scholzas paskelbė ketinantis sausio 15 d. Bundestage pateikti klausimą balsavimui dėl pasitikėjimo jo mažumos vyriausybe (tai tapo būtina, nes iš koalicijos pasitraukė trečioji jaunesnioji partnerė – Laisvieji demokratai).

Tolesnis scenarijus numatė beveik neišvengiamą balsavimą dėl nepasitikėjimo vyriausybe, jos paleidimą ir pirmalaikius rinkimus ne anksčiau kaip kovo.

Tačiau visos kitos politinės jėgos, įskaitant ir opozicinius konservatorius, ir vienintelius likusius socialdemokratų sąjungininkus žaliuosius, paragino vyriausybės vadovą paspartinti šį procesą, argumentuodamos, kad kuo ilgiau Vokietijoje tęsis politinio netikrumo laikotarpis, tuo blogiau šaliai. Ir kancleris nesipriešino.

Tačiau jis leido suprasti, kad prieš paleisdamas parlamentą bandys imtis priemonių, kad būtų paremtos įmonių investicijos mokesčių lengvatomis arba subsidijomis, tęsiama pensijų sistemos reforma ir papildomas gynybos biudžetas, kuris vis dar nesiekia žadėtų 2% BVP.

Ir kai kurie planai tikrai pavyks – šią savaitę Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderis ir greičiausiai būsimasis Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas pažadėjo, kad pritars plataus masto mokesčių reformai ir šaliai reikalingiausiems įstatymams, tačiau ne visiems.

Daugiausia problemų kels 2025 m. biudžeto priėmimas, kuris buvo pagrindinis galiausiai žlugusios „šviesoforo“ koalicijos kliuvinys.

Kaip leido suprasti socialdemokratas Jörgas Koukis, tapęs naujuoju finansų ministru vietoj atleisto laisvojo demokrato Christiano Lindnerio, susitarti dėl kitų metų biudžeto dabar yra „nerealu“, nors „tai nėra pasaulio pabaiga“. Taigi didžiausia Europos ekonomika turės būti kantri, kol į valdžią ateis nauja vyriausybė.

Kartu su tuo jau dabar aišku, kas bus būsimasis Vokietijos lyderis. Visos pastarųjų mėnesių apklausos užtikrintai pirmąją vietą su 32% balsų skiria F. Merzo konservatoriams kartu su CDU gimininga konservatyvia Bavarijos krikščionių socialine sąjunga.

Kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) su padoria persvara užima antrąją vietą: ankstesniuose 2021 m. rinkimuose federaliniu lygmeniu gavusi apie 10% balsų, dabar ši partija gali pritraukti apie 17% rinkėjų.

Tuo tarpu socialdemokratai gali pasigirti tik 16% rinkėjų. Tačiau jie yra labiausiai tikėtini konservatorių koalicijos partneriai vasario mėnesį vyksiančiuose rinkimuose.

CDU/CSU blokas, kaip ir visos kitos Vokietijos politinės jėgos, kategoriškai atsisakė bendradarbiauti su AfD – nepaisant didėjančio populiarumo, kraštutiniai dešinieji išliko toksiški meinstryminėms partijoms.

Tačiau, kokia bebūtų būsimoji Vokietijos koalicija, toną joje tikrai nurodys Frydrichas Mercas. O jam atėjus kanclerio pareigoms, Vokietija gali tikėtis nemažai pokyčių užsienio politikoje.

Puikiai kalbantis angliškai ir dešimt metų vadovavęs asociacijai „Atlantic Bridge“, skatinančiai Vokietijos ir Amerikos santykius, Mercas galės užmegzti kiek geresnius santykius su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trampu (Donald Trump), nei Olafas Scholzas ar Angela Merkel, mano ekspertai.

Izraelis taip pat gaus naudos iš jo pergalės. CDU lyderis visada buvo tvirtas žydų valstybės šalininkas: anksčiau jis ragino, kad Vokietijoje natūralizacijos sąlyga būtų Izraelio teisės egzistuoti pripažinimas, ir kritikavo Tarptautinio baudžiamojo teismo sprendimą išduoti Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu arešto orderį.

Tačiau Kinijai ir Rusijai Frydricho Merco atėjimas į valdžią Vokietijoje nieko gero nežada.

Vokietijos konservatorių lyderis pastaruoju metu laikėsi daug griežtesnės pozicijos Pekino atžvilgiu nei Scholzas, kritikavo kanclerio sprendimą pritarti Kinijos valstybinės bendrovės įsigytam Hamburgo uosto akcijų paketui ir pasisakė už glaudesnį veiksmų koordinavimą su sąjungininkais Kinijos atžvilgiu.

Friedrichas Merzas taip pat pažadėjo paskelbti ultimatumą Rusijai ir pareikalauti, kad ji per 24 valandas nutrauktų karo veiksmus prieš Ukrainą, o jei atsisakytų, aprūpinti Kijevą ilgojo nuotolio sparnuotosiomis raketomis „Taurus“ ir leisti smogti smūgius giliai į Rusijos teritoriją.