infa.lt

Mokslininkai paskelbė svarbiausius duomenis apie tai, kaip sensta smegenys ir kokie pagrindiniai veiksniai turi įtakos pažintiniams gebėjimams per visą gyvenimą. Labiausiai intriguoja rezultatai apie vaiko pažintinių gebėjimų ankstyvame amžiuje įtaką intelekto gebėjimams vyresniame amžiuje.

Edinburgo universiteto komanda pristatė unikalaus 25 metus trukusio tyrimo, kurio metu buvo stebimos žmonių pažintinės funkcijos per visą gyvenimą – amžiaus intervalas buvo nuo 11 iki 82 metų, rezultatus.

Tai tapo įmanoma atlikus masinius Škotijos gyventojų psichikos sveikatos tyrimus, kurie buvo atliekami 1932 ir 1947 m. tarp 1921 ir 1936 m. gimusių vaikų. Unikali duomenų bazė leido mokslininkams gauti reikiamą informaciją ir atsekti smegenų vystymosi ir senėjimo dėsningumus, kurie iki šiol buvo paslėpti nuo mokslo.

Kai kurie iš labiausiai intriguojančių rezultatų yra susiję su smegenų struktūra ir veikimu, rašo „EurekAlert“ leidinys. Pavyzdžiui, mokslininkai nustatė, kad smegenų senėjimo intensyvumas labai skiriasi tarp to paties amžiaus žmonių.

Nustatyta, kad genetika skirtingai veikia intelektą vaikystėje ir senatvėje, o pagal DNR metilinimą galima prognozuoti mirtingumo riziką.

Galiausiai buvo įrodyta intelekto įtaka sveikatai. Pavyzdžiui, aukštesnis intelektas vaikystėje buvo susijęs su geresniais išgyvenamumo rodikliais.

Be to, tyrėjai nustatė ryšį tarp kognityvinių rezultatų vaikystėje ir senatvėje. „Ši išvada kelia intriguojančių klausimų apie kognityvinę raidą ir aplinkos bei auklėjimo veiksnių įtaką“, – komentavo autoriai.

Pavyzdžiui, tyrėjai planuoja išsiaiškinti, kaip kognityviniai gebėjimai ankstyvame amžiuje daro įtaką gyvenimo būdo pasirinkimams, kurie savo ruožtu daro įtaką smegenų sveikatai. Kita vertus, dar reikia išsiaiškinti, kokią įtaką vidutinio amžiaus žmogaus gyvenimo būdo korekcijos turi pažintinėms funkcijoms senatvėje.

Galiausiai rezultatai turėtų pasiūlyti konkrečių rekomendacijų demencijos ir kitų neurodegeneracinių ligų, kurių metu sutrinka smegenų veikla, prevencijai.