infa.lt

Dr. Jay Bhattacharya buvo apdovanotas Amerikos mokslų ir literatūros akademijos Roberto J. Zimmerio medaliu už intelektinę laisvę, praneša „New York Post“ leidinys.

Praėjusią savaitę Vašingtone vykusioje ceremonijoje, kurioje prestižinė Amerikos mokslų ir literatūros akademija teikė aukščiausią intelektinės laisvės apdovanojimą, nedaugelis žiniasklaidos atstovų panoro dalyvauti.

To problema galėjo būti apdovanojimo gavėjas: Stanfordo profesorius daktaras Jay Bhattacharya.

J. Bhattacharya jau daugelį metų buvo juodinamas žiniasklaidoje dėl savo kitokios nuomonės apie COVID-19 pandemiją. Kaip vienas iš 2020 m. Didžiojo Baringtono deklaracijos signatarų, jis buvo „cancelintas“, cenzūruojamas ir net sulaukė grasinimų nužudyti.

Tame atvirame laiške valdžios pareigūnai ir visuomenės sveikatos priežiūros institucijos buvo raginamos persvarstyti privalomus blokavimus ir kitas kraštutines priemones, atsižvelgiant į ankstesnes pandemijas.

Visi pasirašiusieji tapo ortodoksijos, kurią primetė politinių, verslo, žiniasklaidos ir akademinių grupių aljansas, taikiniais. Dauguma jų buvo užblokuoti socialinėje žiniasklaidoje, nors buvo patyrę mokslininkai, turintys patirties ir autoritetą šioje srityje.

Nesvarbu, kad pozicijos, kadaise pasmerktos kaip „sąmokslo teorijos“, daugelio buvo pripažintos ar priimtos.

Kai kurie teigė, kad nėra reikalo uždaryti mokyklų, nes dėl to kilo jaunimo psichikos ligų krizė ir buvo prarasti svarbūs mokymosi metai. Kitos šalys atsižvelgė į tokius patarimus ir uždarė mažiau mokyklų (taip pat paliko jas atidarytas) ir nepatyrė tokių nuostolių.

Kiti teigė, kad viruso kilmė greičiausiai buvo Kinijos mokslinių tyrimų laboratorijoje Wuhane. Dienraštis „The Washington Post“ šią poziciją pasmerkė kaip „paneigtą“ koronaviruso „sąmokslo teoriją“.

Dienraščio „The New York Times“ mokslo ir sveikatos žurnalistė Apoorva Mandavilli bet kokį laboratorijos teorijos paminėjimą pavadino „rasistiniu“.

Dabar federalinės agentūros palaiko laboratorijos teoriją kaip labiausiai tikėtiną, pagrįstą moksliniais įrodymais.

Taip pat daugelis abejojo tų mėlynų chirurginių kaukių veiksmingumu (kaip ir Veryga pradžioje, trumpam – infa.lt past.) ir palaikė natūralų imunitetą virusui – abi šias pozicijas vėliau pripažino vyriausybė.

Kiti abejojo dėl šešių pėdų taisyklės, kuria remiantis buvo uždaryta daugybė įmonių, nes ji buvo moksliškai nepagrįsta. Dr. Anthony Fauci, liudydamas Kongrese, neseniai pripažino, kad 6 pėdų taisyklė „tarsi tiesiog atsirado“ (iš oro) ir „nebuvo pagrįsta duomenimis“.

Tačiau ši taisyklė ne tik paskatino griežtai laikytis taisyklių (ir ištirpti) viešosiose vietose, bet ja pasinaudodama žiniasklaida dar labiau išstūmė į užribį nesutinkančius kritikus.

Vėlgi, Fauci ir kiti mokslininkai mažai gynė šiuos mokslininkus ir neragino ginti žodžio laisvę. Kaip aptariu savo naujoje knygoje „Nepakeičiama teisė“, rezultatas yra tas, kad iš tikrųjų niekada neturėjome nacionalinių diskusijų daugeliu šių klausimų, o rezultatas – didžiuliai socialiniai ir ekonominiai nuostoliai.

Prieš porą metų Čikagos universitete kalbėjau kartu su Bhattacharya ir kitais mokslininkais disidentais pirmoje eilėje. Po renginio paklausiau jų, kiek iš jų buvo priimta atgal į savo fakultetus ar asociacijas po kai kurių jų pozicijų pripažinimo.

Visi jie sakė, kad su jais vis dar elgiamasi kaip su parijais, nes jie meta iššūkį grupinio mąstymo kultūrai.

Dabar mokslo bendruomenė pripažįsta Bhattacharyos ir kitų parodytą drąsą, kasmet įteikdama Roberto J. Zimmerio medalį už intelektinę laisvę.

O ką daryti tiems, kurie daugelį metų persekiojo šiuos mokslininkus vyriausybėje, akademinėje bendruomenėje ir žiniasklaidoje?

Bideno administracijos pareigūnai ir demokratų partijos nariai nusitaikė į Bhattacharyą ir reikalavo jį cenzūruoti. Pavyzdžiui, respublikonas Raja Krishnamoorthi (D-Ill.) užsipuolė Bhattacharyą ir kitus, kurie pandemijos metu kvestionavo oficialų naratyvą.

Krishnamoorthi išreiškė pasipiktinimą, kad mokslininkams net buvo leista liudyti kaip „COVID-19 dezinformacijos skleidėjams“.

Žurnalistai ir apžvalgininkai taip pat palaikė šių mokslininkų cenzūrą ir įtraukimą į juodąjį sąrašą. Dienraštyje „Los Angeles Times“ apžvalgininkas Maiklas Hilcikas (Michael Hiltzik) smerkė, kad „gyvename apverktiname pasaulyje“, nes Stanfordas leido šiems mokslininkams kalbėti moksliniame forume.

Jis piktinosi, kad, nors „Bhattacharya’os pavardės renginio pranešime nėra“, jis buvo renginio organizatorius. Hiltzikas taip pat parašė straipsnį „Teiginys apie COVID laboratorijos nutekinimą yra ne tik išpuolis prieš mokslą, bet ir grėsmė visuomenės sveikatai“.

Tuomet yra tie nutylimi „Twitter“ cenzoriai, kurie uždraudė Bhattacharyą šešėliniu blokavimu (nedraudžiant skelbti, bet sekėjams nerodant). Kaip paprastai paaiškino buvęs generalinis direktorius Paragas Agrawalas, „dėmesys [buvo] sutelktas ne tiek į galvojimą apie žodžio laisvę… [bet[ į tai, kas gali būti išgirstas“.

Visa tai nereiškia, kad Bhattacharya ar kiti buvo teisūs dėl visų savo požiūrių. Tačiau, daugelis įtakingiausių žiniasklaidos, vyriausybės ir akademinės bendruomenės atstovų stengėsi užkirsti kelią šiai diskusijai, kai jos labiausiai reikėjo.

Dėl Bhattacharyos „bandos imuniteto“ teorijų vis dar diskutuojama, tačiau mažai diskutuojama dėl bandos mentaliteto, dėl kurio jis buvo nustumtas į paraštes – „cancelintas“.