infa.lt

Ilgą laiką buvo manoma, kad tik šališki ir mažiau išsilavinę žiniasklaidos skaitytojai tiki naujienomis, kurios patvirtina jų įsitikinimus.

Naujausi tyrimai rodė, kad visų socialinių sluoksnių žmonės dažniau renkasi patikimas, o ne jų pažiūras palaikančias naujienas, o 2021 m. apklausos duomenimis, teisingumas dalyviams buvo daugiau nei keturis kartus svarbesnis už partiškumą.

Naujas Stanfordo universiteto psichologijos mokslininkų tyrimas demonstruoja priešingus dalykus: visuomenė linkusi teikti pirmenybę politiniams įsitikinimams, o ne objektyviems faktams. Tai pasakytina apie visas politines pažiūras, išsilavinimo lygį ir protavimo gebėjimus.

Tyrėjai nustatė, kad simpatizavimas partijai iškreipia naujienų objektyvumo suvokimą. O tie, kurie save laikė nešališkiausiais, parodė didžiausią šališkumą. Politinio šališkumo poveikis tikroms naujienoms buvo stipresnis nei melagienoms (fake news).

Tai reiškia, kad žmonės buvo labiau linkę tikėti melaginga informacija, kuri patvirtina jų pažiūras, nei teisinga informacija, kuri galėjo paneigti jų teisingumą.

Tyrimas remiasi 2020 m. Amerikos rinkėjų apklausos duomenimis. Respondentų imtis buvo suformuota taip, kad atspindėtų demografinę JAV gyventojų sudėtį.

Apklausoje dalyvavo ir Donaldo Trampo (Donald Trump), kuris tuo metu kandidatavo į prezidento postą, šalininkai, ir priešininkai.

Šių ir ankstesnių tyrimų rezultatų neatitikimas paaiškinamas metodikos skirtumais. Naujajame tyrime autoriai patys kūrė naujienų antraštes, o ankstesniuose tyrimuose buvo naudojamos tikros antraštės iš žiniasklaidos.

Be to, ankstesniuose eksperimentuose dalyviai galėjo matyti naujienų šaltinį, o tai galėjo turėti įtakos jų vertinimui dėl informacijos patikimumo.

Stanfordo tyrime savanoriai nežinojo tikrojo eksperimento tikslo, nes tyrėjai naudojo maskuojančią istoriją apie atmintį ir bendravimą, o į klausimyną įtraukė dėmesį nukreipiančius klausimus.

Komanda sukūrė melagingas antraštes, pavyzdžiui, „Trumpas nugalėjo šachmatų didmeistrį čempioną“ ir „Trumpas dalyvavo privačiame Helovino pokylyje su seksualinėmis orgijomis, vilkėdamas popiežiaus kostiumą“.

Paaiškėjo, kad tiek Trumpo šalininkai, tiek priešininkai labiau tikėjo tomis antraštėmis, kurios atitiko jų pažiūras, nei teisingomis antraštėmis, kurios neatitiko jų įsitikinimų.

Tyrėjai padidėjusį šališkumą aiškino padidėjusiu šališkos žiniasklaidos skaitymu. Pagrindiniais šališkumo prediktoriais buvo įvardyta – kraštutinės pažiūros į Trumpą (labai geras-labai blogas), vienpusis žiniasklaidos skaitymas-klausymas ir tikėjimas savo objektyvumu.

Ankstesni Stenfordo tyrimai parodė, kad šie veiksniai laikui bėgant gali stiprėti, o socialinės žiniasklaidos plitimas ir nuolatinė prieiga prie vienpusės informacijos dar labiau didina nuomonių poliarizaciją.

Tyrėjai siūlo imtis aktyvių priemonių dezinformacijai ir šališkumui mažinti. Pavyzdžiui, žiniasklaidą galima įspėti apie galimą dezinformaciją, o žmones mokyti atpažinti manipuliacijas.

Taip pat gali būti veiksmingas faktų tikrinimas ir algoritmų koregavimas, kad pirmenybė būtų teikiama patikimai informacijai, o ne „paspaudimų“ generavimui.

Tačiau vien politinių priemonių, pasak autorių, nepakanka, nes šališkumas išlieka net ir patikimų naujienų atveju.

Todėl svarbu ugdyti „intelektualinį kuklumą“ – gebėjimą atpažinti savo klaidas ir kritiškai vertinti savo asmeninį informacijos suvokimą.