infa.lt

LRT vaizdo įrašo kadras

Arvydas Daunys

Nepavyko „duoti Lietuvai daugiau jėgos“ ir įrodyti, kad „Ši vyriausybė geriausia, kas galėjo ištikti Lietuvą“. Rinkimai tą paliudijo. Vienintelis neginčytinas šios vyriausybės premjero teiginys – kad „po ketverių metų galėsite išsirinkti kitą“.

Ir dabar vargu ar pati I.Šimonytė džiaugiasi, kad pastarasis jos teiginys taip tiksliai buvo įgyvendintas, juk tada, kai ji ištarė savo garsiąją frazę, atrodė, jog keturi metai – tai tiek daug, per juos tiek daug pasikeis ir.. ir viskas bus gerai.

Tikrai, valstybėje valdant TS-LKD labai daug kas pasikeitė. Ir deja ne, ne į gerą pusę, kaip tikėjosi vyriausybės premjeras.

Pirma, – visiškai nunyko tikėjimas Seimu, kaip institucija, kurioje gimstantys įstatymai veda mus link gerovės šioje valstybėje, nepaisant to, kad apie „Gerovės valstybę“ nuolat šnekėjo, kaip apie visai netolimą viziją, LR prezidentas G.Nausėda.

Antra, – žmonės praregėjo ir pamatė, kad nėra jokios Seimo „opozicijos“, mat tai-tie, kas buvo, iš tiesų pokiliminiais susitarimais, kai trūkdavo balsų, padėdavo valdantiesiems prastumti jiems svarbų įstatymo projektą.

Visaip padėdavo – arba visai nedalyvaudami balsavimuose, kai galėdavo sutelktai balsuoti prieš, arba susilaikydami, arba tiesiog primesdami keletą taip trūkstamų balsų.

Trečia, – susvyravo ir smuko pasitikėjimas teismais (tiems, pas ką jis dar buvo) – tiek laiko TS-LKD statytinis pedofilijos byloje vis dar laisvas, ir teismo posėdžiuose dalyvauja nuotoliniu būdu (juk ne pandemija jau), o kitas veikėjas, pradanginęs dešimtis pensininkų milijonų dar nenuteistas.

Ir nedaug tepataiso tą teisingumo sistemos įvaizdį Aukščiausio teismo sprendimas palikti žemesnio teismo skirtą nuosprendį politinės korupcijos byloje. Juk ir vaikui aišku, kad nuteisti ir pasodinti tik akivaizdžiausi šios bylos figūrantai, tačiau didžiausi naudos gavėjai ir korupcijos autoriai – vaikšto laisvėje.

Net nusikaltusiomis pripažintos partijos laisvai galėjo dalyvauti rinkimuose, o vienos partijos pirmininkė iki šiol tuo pačiu ir Seimo pirmininkė.

Gražiai skamba, tiesa? – partija nusikaltėlė – Seime. O jos pirmininkė – Seimo pirmininkė. Tai įeis į Lietuvos gėdingo nuosmukio istoriją.

Tuo tarpu eilinis žmogus, kol neišnykęs jo teistumas, apie rinkimus gali pamiršti.

Ir visa tai, ir dar daug-daug daugiau mums teko stebėti per šiuos ketverius pastaruosius metus, apie kuriuos vyriausybės premjeras aiškina, kad tai buvo pasiutusio darbo metai, kurių metu premjeras arė nesudėdama bluosto, „kad Lietuvai būtų geriau“.

Kaip įvertinti tą geriau, jei jus gatvėje stabdo gamtosaugininkai ir liepia tikrintis išmetamųjų dujų taršos lygį? – O po to pareiškia, kad taršos lygis neviršija normų, tačiau kažkuri ten dalis automobilyje neveikia pagal standartus, todėl „eksploatuoti automobilį draudžiama“.

Remontuokite arba pirkite naują, geriausia elektrinį, kuris iš principo yra švarus. Bet gi ne, tie vatnykai, runkeliai, mažų pajamų ir nepakankamo išsilavinimo gyventojai „ant pykčio valdžiai“ to nedaro. Jie tiesiog yra priešiški valstybės politikai elementai, todėl juos reikia versti būti pažangiais.

Neturi pinigų? – nesąmonės, vidutinė alga Lietuvoje apie 2,5 tūkst į rankas, visi gali pasitaupyti ir nusipirkti, mano Lietuvos premjeras, buhalteriškai nesuvokdamas, kad tame sąraše ir milijonieriai, ir visiški vargšai, balansuojantys ant skurdo ribos, kurių skaičius Lietuvoje įvairiais momentais siekė apie 500 tūkstančių žmonių.

Beje, pati I.Šimonytė kadencijos pradžioje pripažino, kad jai premjero atlyginimas apie 5000 eurų atrodo itin nedidelis. Nuo šiol jis bus gerokai didesnis – apie 10 tūkst.

Tad kažkam gyvenimas tikrai pagerės ir „Gerovės Lietuva“ priartės, tačiau tai bus siaura politikų grupė, užimsianti Seimo kėdes.

Visų šių metų TS-LKD politikos kulminacija, neskaitant ją lydėjusių kitų skandalų (iš stambių galima suskaičiuoti bent 5), tapo Landsbergių šeimynėlė, kai žmona buvo įtarta neskaidriai (jei ne nusikalstamai) perėmusi visuomeninės paskirties žemės sklypą savo mokyklai, o pats URM ministras patyliukais nusipirkęs vilą Graikijoje.

Pirko prieš pat Rusijos invaziją į Ukrainą (mažas kas), kas išaiškėjo jau gerokai vėliau. Beje pats Valstybės vadovas pareiškė LRT (2022 vasario 16 d.), jog jam buvo praneša, kada rusai puls, tad informacija jie turėjo.

Suprantama, kad visa tai negalėjo neatsiliepti rinkimuose, kuriuos TS-LKD ne tik nesurinko daugumos, tačiau dar ir gavo triuškinantį smūgį vienmandatėse – partijos lyderis vienmandatėje pasitikėjimo neiškovojo ir į Seimą gėdingai pateko pagal sąrašą dar ir nukritęs reitingavimo sąraše į trečiąją vietą.

Šito žinomiausio Lietuvos anūko širdis ir senelio racionalus protas negalėjo ištverti, todėl buvo protingai nutarta pasitraukti iš partijos vadovybės ir viešosios politinės erdvės, juolab vykstančių bylų fone, o šį manevrą pridengti „Vilija Blinkevičiūtė žadėjo tapti premjere“ išpūstu skandalu.

Lyginant su Landsbergių epocha, V.Blinkevičiūtė tiesiog nematoma, tačiau šiam politiniam klanui būtina nukreipti dėmesį nuo savęs, nuo savo triuškinančio pralaimėjimo, nuo vykstančių bylų, iš viešų tampant „privačiais asmenimis“, kurie gali ir neatsakinėti į žiniasklaidos klausimus.

Visuomenė ant „Vilijos Blinkevičiūtės kabliuko“ užkibo – matant kaip socialiniuose tinkluose dalijamasi matrioškomis su jos ir G.Palucko atvaizdais, kaip neseniai buvę „opozicijos“ veikėjai aiškina, kad ji „apgavo rinkėjų lūkesčius“ – darosi ne, ne juokinga, graudu – juk niekas iš beaiškinančių apie jos piktinantį elgesį už ją net nebalsavo, balsavo už pralaimėjusias partijas, tačiau reikia juk ant kažko išlieti pagiežą už pralaimėjimą – didžioji žiniasklaida pakišo auką – fasss – pirmyn.

Landsbergiai laimingi juokiasi, jie eilinį kartą galėjo įsitikinti, kad visuomenė yra būtent tokia, kokia jie visą laiką ją laikė – nemąstanti, greitai pasiduodanti emocijoms ir linkusi išlieti pagiežą ant bet ko, į ką nurodys didieji portalai, šiandien linksniuojantys pasibaisėtiną V.Blinkevičiūtės poelgį.

Nenoromis prisimenu 2016 metus, kai po valstiečių (LVŽS) laimėjimo Seimo rinkimuose, lygiai taip pat jų buvo linksniuojama ir pjudoma Greta Kildišienė, prikišant jai pradžioj kailinius, po to Roverio nuomą, kol galiausiai moteris neišlaikė ir atsistatydino iš Seimo, nors JOKIO nusikaltimo nebuvo padariusi.

Ir tada, kaip ir šiandien, svarbiausi aktoriai buvo tie patys, tik tada Anūkas dar buvo vos pradėjęs savo politinę karjerą Seime, kurią dabar, po 8 metų, taip nešlovingai užbaigė.

Visi šiandien žiniasklaidos pučiami burbulai tik tam, kad atitrauktų dėmesį, pridengtų išsibarstančią ir pasimetusią TS-LKD, nerandančią savo kelio – netekusią ir vedlio, ir visuomenės pasitikėjimo.

Šįkart, tikėtina, ilgam.

Valstybės „vadovas“ juk ne amžinas, ir po šio fiasko, tikėtina, savo įtaką praras sparčiai.

Na, o Šveiko gerbėjai galima būtų pasiūlyti paskaityti ir kitus kūrinius, pvz iš tautos paveldo: – „Ką pasėsi – tą ir pjausi“.