infa.lt

L. Kasčiūnas: kai kuriuose Lietuvos miestuose V. Putinas galėtų pretenduoti į Lietuvos Respublikos Prezidento postą

Šiandien spaudos konferencijoje „Kodėl kai kuriuose Lietuvos rajonuose rinkimus galėtų laimėti Kremliaus jėgos?“ Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Monika Navickienė, Audronius Ažubalis, Laurynas Kasčiūnas ir Paulius Saudargas pristatė situaciją tautinių mažumų gyvenamuose Lietuvos rajonuose ir „Pietryčių Lietuvos fondo“ steigimo idėją.

Dr. L. Kasčiūnas atkreipė dėmesį į Rytų Europos studijų centro atliktą tyrimą, analizuojantį tautinių bendrijų apklausos rezultatus 5 Lietuvos rajonuose: Vilniaus, Šalčininkų, Visagino, Vilniaus miesto ir Klaipėdos. Tai pirmasis toks tyrimas, orientuotas į tautinių bendrijų aktualijas.

Tyrimas nustebino tuo, kad, pavyzdžiui, atsakydami į klausimą, kaip Jūs vertinate Krymo aneksiją, 46 proc. Lietuvos rusų atsakė, kad greičiau sutinka, jog tai buvo teisėtas veiksmas, ir 46 proc. Lietuvos lenkų sakė aneksiją vertinantys kaip teisėtą Rusijos veiksmą.

Kitas klausimas dar labiau šokiruoja ir ypač turi atkreipti visuomenės dėmesį, nes į klausimą, kaip Jūs vertinate Rusijos Prezidentą, 73 proc. Lietuvos rusų sakė, kad jis patinka arba labai patinka, ir 63 proc. Lietuvos lenkų atsakė, kad jiems V. Putinas labai patinka.

Taigi Lietuvos tautinių bendrijų nuostatos labiau atitinka Kremliaus poziciją, o ne Lietuvos užsienio politikos gaires.

„Galima tai interpretuoti įvairiai, tačiau kai kuriuose Lietuvos miestuose V. Putinas galėtų pretenduoti į Lietuvos Respublikos Prezidento postą“, – ironizavo L. Kasčiūnas.

Spaudos konferencijos dalyviai išryškino spaudos, televizijos ir radijo įtaką šio regiono gyventojams ir pažymėjo, kad polinkis pritarti Kremliaus politikai ryškesnis tada, kai asmuo pozityviai vertina sovietmetį bei žiūri rusiškus televizijos kanalus. Tačiau rusiškos TV žiūrėjimas nenulemia politinės pozicijos tuo atveju, kai žiūrimi ir kiti televizijos kanalai: lietuviški arba vakarietiški. Todėl Vilniaus miesto tautinių mažumų atstovai laikosi kur kas kritiškesnės nuomonės dėl V. Putino veiksmų. Vienu balsu sutarta, kad būtina didinti televizijos, radijo kanalų prieinamumą ir spausdintinės produkcijos atsakomybę bei misiją skleisti Lietuvos Respublikos, o ne kitų valstybių politines žinias.

Spaudos konferencijos metu konstatuota, kad kuo socialinės bendrijos atstovas ekonomiškai nesaugesnis, tuo turi labiau prokremliškesnes nuostatas. Ekonominės priemonės – vienas iš svarbiausių ramsčių. Reikia turėti omenyje, kad tiesioginės užsienio investicijos (TUI) vienam gyventojui Vilniaus rajone daugiau nei 2 kartus mažesnės už šalies vidurkį, tuo tarpu Šalčininkų rajone šis rodiklis – vienas prasčiausių visoje šalyje.

Pasak A. Ažubalio, „kultūrinė, socialinė ir ekonominė tautinių bendrijų atskirtis – štai kur yra didžiausia priežastis ir plačiausias laukas išorės nedraugams ir vietos vadukams daryti įvairias ideologines diversijas ir mulkinti vietos gyventojus. Todėl „Pietryčių Lietuvos fondas“ galėtų būti priemonė tokią situaciją pakeisti“.

M. Navickienė atkreipė dėmesį, kad tokio fondo veikla – tai pagalbos rankos tautinėms bendrijos ištiesimas. „Tai turi būti ne vienos, o visų Lietuvos partijų tikslas. Mes suprantame tautinių bendrijų problematiką ir siekiame jas integruoti. Kuo greičiau ir kuo sklandžiau tai padarysime, tuo žengsime spartesnius žingsnius nuo Rytų į Vakarus. Tai visų mūsų misija“, – sakė M. Navickienė, laimėjusi rinkimus vienmandatėje Naujosios Vilnios apygardoje.

Pasak P. Saudargo, visuomenėje vis labiau stiprėja pastangos kovoti su Kremliaus įtakomis, auga patriotiškumas, ypač – jaunimo. Tačiau ne mažiau stiprėja ir svetimų jėgų bandymas daryti mums įtaką, ypač – informaciniame lauke. Ir socialiniuose tinkluose galima matyti pastangas formuoti žmonių nuomones, kurios visiškai nesutampa su oficialia valstybės pozicija. Visas informacinis svetimų jėgų šleifas rodo, kad negalime atsipalaiduoti. Visose valstybėse, kur įsiplieskė kariniai konfliktai, prieš tai visuomenė būdavo ruošiama informacinėmis svetimų valstybių įtakomis.

„Pietryčių Lietuva yra problema ir nacionalinio saugumo požiūriu. Tai, kad šie rajonai, esantys aplink sostinę, socialiai atsilikę, tai gali užprogramuoti trečiųjų šalių įtaką mūsų vidaus politikai ir nacionaliniam saugumui. Kad tam atsispirtume, turime sukurti „Pietryčių Lietuvos fondą“, – sako P. Saudargas.

Pasak A. Ažubalio, praėjusioje Seimo kadencijoje matėme valdančiųjų socialdemokratų atmestiną požiūrį dėl minėto fondo. Tačiau paradoksas, kad ir po šių Seimo rinkimų užsienio politikos svertai vėl pakliuvo į socialdemokratų rankas: tiek per Seimo Užsienio reikalų komitetą, tiek per Užsienio reikalų ministeriją.

„Šiuo požiūriu matau rimtą grėsmę santykiams su Lietuvos kaimynais, taip pat ir su naująja Lenkijos valdžia“, – pabrėžė A. Ažubalis.

Apibendrindamas spaudos konferenciją, dr. L. Kasčiūnas išreiškė viltį, kad naujos sudėties Seimas pozityviai įvertins „Pietryčių Lietuvos fondo“, kurio reikia tiek tolygaus Lietuvos ekonominio vystymosi, tiek ir nacionalinio saugumo aspektais, idėją.

Pietryčių Lietuvos remiamo Fondo remiamos veiklos sritys

• Vietos bendruomenių veikla ir naujų kūrimasis;
• Pilietiškumo, informacinio raštingumo stiprinimas;
• Vietos socialinė, sporto ir kultūrinė veikla;
• Vaikų žaidimo aikštelių sutvarkymas ir naujų įrengimas;
• Formaliojo ir neformaliojo švietimo įstaigų remontas, rekonstrukcija, naujų statyba;
• Etnografinės architektūros paveldo objektų puoselėjimas.

   

  Seimo TS-LKD frakcijos

  Viešųjų ryšių grupė