infa.lt

BRICS aukščiausio lygio susitikimas Kazanėje (2024 spalio 23 d.)

Pasinėrusios į rinkimus JAV visiškai nepastebi sparčių pokyčių pasaulyje, kuriuos įkūnija BRICS aukščiausiojo lygio susitikimas, rašo britų „The Telegraph“ leidinys. Šio bloko šalys nori parodyti Vakarams jų vietą: jų įtaka joms mažėja.

Kas atsitiko su Rusijos izoliavimu kaip bausme už neteisėtą karinę invaziją Ukrainoje? Didžioji Britanija kartu su savo Vakarų sąjungininkais išleido milijardus, tiekdama Kijevui ginklus, kad sustabdytų puolimą, priėmė tūkstančius pabėgėlių ir įvedė sankcijas Rusijai, kad sužlugdytų jos ekonomiką, uždrausdama, be kita ko, importuoti jos naftą ir dujas.

Tačiau Kazanėje, Tatarstano sostinėje, išsidėsčiusioje ant Volgos upės kranto, aukščiausiojo lygio susitikime dalyvauja maždaug 20 šalių vadovai (36 valstybių ir šešių tarptautinių organizacijų atstovai – infa.lt) susirinko į aukščiausiojo lygio susitikimą, kurį galima pavadinti tik Vladimiro Putino diplomatiniu perversmu.

Jis toli gražu nėra niekinamas tarptautinis atstumtasis, jis pirmininkauja vadinamojo BRICS bloko, atstovaujančio maždaug pusei pasaulio gyventojų ir apie 30% pasaulio ekonomikos, susitikimui.

Šiai grupei priklauso Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika, taip pat Iranas ir Egiptas, ir ši grupė sąmoningai pristatoma kaip atsvara Vakarų hegemonijai ir dominavimui pasaulio valiutų ir prekybos rinkose.

Joje dalyvauja net Turkijos vadovas Recepas Tayyipas Erdoganas, nors atstovaujama jo šalis yra NATO narė. BRICS plečia savo įtaką ir priima naujus narius jau maždaug 15 metų. Kinijos prezidento Xi Jinpingo ir Indijos ministro pirmininko Narendros Modi dalyvavimas rodo šio bloko svarbą ir jo, kaip G7 varžovo, statusą.

Vien tai, kad jis vyksta Rusijoje, esą patiriančioje pasaulinį pasmerkimą, Ukrainai sukėlė didelį nerimą. Tačiau labiausiai neįprastas buvo JT generalinio sekretoriaus António Guterreso pakvietimas – ir jo administracija net nepasivargino atsisakyti.

Kas, po velnių, jį pastūmėjo tai padaryti? Portugalijos socialistas Antonio Guterresas niekada nebuvo itin karštas Vakarų demokratijų šalininkas – ir jis toks neturi būti. Jis atstovauja ne JAV ar Jungtinei Karalystei, o JT.

Tačiau jis net to nedaro. Netrukus po to, kai 2022 m. vasarį Rusijos kariuomenė įsiveržė į Ukrainą, JT Generalinė Asamblėja neeilinėje sesijoje priėmė rezoliuciją, smerkiančią Kremliaus veiksmus ir reikalaujančią visiškai išvesti kariuomenę bei atšaukti separatistinių Donecko ir Luhansko liaudies respublikų pripažinimą.

Rezoliucija buvo priimta 141 balsais už, 5 balsais prieš ir 35 susilaikius, nors vėliau Rusija ją vetavo Saugumo Taryboje.

Tarp šalių, balsavusių „už“, buvo Brazilija ir Egiptas, kurių vadovai dabar mielai bendrauja su V. Putinu Kazanėje. Tarp susilaikiusiųjų buvo Indija ir Kinija, ir jau vien tai turėjo būti įspėjimas, kad yra mažai galimybių paversti Rusiją Šiaurės Korėjos analogu.

Beje, pastaroji šiuo metu tiekia Rusijai patrankų mėsą Ukrainos fronto linijoje vykstančiame išsekinimo konflikte.

Ponas Guterresas padarė Putinui propagandinę paslaugą, sutikdamas pasirodyti šiame vakarėlyje Ivano Rūsčiojo pastatytos citadelės, vadinamos Kazanės Kremliumi, šešėlyje. Be to, kelios dalyvaujančios šalys yra pasirašiusios Romos statutą, kuriuo įsteigtas Tarptautinis baudžiamasis teismas, išdavęs V. Putino arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais.

Vakarų žiniasklaidoje, susitelkusioje į JAV didžiojo Grand Guignol teatre vykstančią rinkimų dramą, šio įvykio komentarų buvo stebėtinai mažai.

Visuotinis apsėdimas neabejotinai lemiamais rinkimais, apakina mus taip, kad nematome sparčiai besikeičiančio geopolitikos veido, kurį atspindi BRICS aukščiausiojo lygio susitikimas.