infa.lt

ESA nuotrauka

Nespėjo pasimiršti neseniai įvykusios „Boeing“ nesėkmės – lėktuvo „737 Max“ gedimų serija ir TKS įstrigęs erdvėlaivis „Starliner“ – kai dabar įvyko dar viena.

Vienas iš „Boeing“ pagamintų „Intelsat“ palydovų geostacionarioje orbitoje subyrėjo į daugiau nei 20 dalių. Kaimyniniai palydovai turėjo skubiai manevruoti, kad išvengtų susidūrimo su nuolaužomis. Avarijos priežastis nenustatyta.

Sekmadienį tarptautinė palydovinio ryšio organizacija „Intelsat“ pranešė, kad dėl tam tikros anomalijos nutrūko 33e palydovo paslaugų teikimas. Sutrikimas paveikė klientus Europoje, Afrikoje ir Azijos-Ramiojo vandenyno regione. Netrukus paaiškėjo, kad nepriklausomai nuo gedimo priežasties, to palydovo nebeįmanoma atkurti.

„Palaikome ryšį su palydovo gamintoju „Boeing“ ir vyriausybinėmis agentūromis, kad išanalizuotume duomenis ir pastabas“, – sakė ‚Intelsat‘ spaudos tarnyba. Netrukus buvo sudaryta komisija avarijai ištirti, pranešė „Space News“.

Kol kas avarijos priežastis lieka nežinoma. Ekspertai nagrinėja atsitiktinio susidūrimo, tyčinio sunaikinimo ir gedimo dėl padidėjusio Saulės aktyvumo versijas.

JAV kosmoso pajėgos pranešė, kad orbitoje pastebėta apie 20 palydovo „Intelsat 33e“ nuolaužų. Privati įmonė „ExoAnalytic Solutions“ suskaičiavo 57.

Rusijos „Roskosmos“ duomenimis, palydovas subyrėjo į mažiausiai 80 fragmentų ir šis nuolaužų debesis dabar kelia grėsmę visiems geostacionarioje orbitoje esantiems palydovams, įskaitant Rusijos palydovų spiečių.

Tarptautinės agentūros toliau stebi padėtį, kad būtų išvengta tolesnių susidūrimų ir kaskadinių palydovų gedimų.

Tai ne pirmas kartas, kai sugenda „Boeing“ pagaminti „Intelsat“ palydovai. 2019 m. meteoritas arba laidų problema sunaikino 29e kosminį aparatą. Abu palydovai 29e ir 33e buvo iškelti į orbitą 2016 m. Be to, dėl problemų su pagrindiniu varikliu daug iškentėjęs 33e į orbitą po paleidimo pateko trimis mėnesiais vėliau nei kiti.