infa.lt

Pirmieji ženklai, kad referendumo dėl Europos integracijos projektas veikia ne taip, kaip tikėtasi, pasirodė likus kelioms valandoms iki balsavimo urnų uždarymo, kai Vyriausioji rinkimų komisija buvo priversta pripažinti, kad ne visi piliečiai, atėję balsuoti prezidento rinkimuose, taip pat pasiėmė biuletenius dalyvauti referendume, rašo pasaulio žiniasklaida.

Dėl to, kad aktyvumas referendume buvo pastebimai mažesnis nei prezidento rinkimuose, sekmadienį iki 15 val. 15 min. referendume dalyvavo mažiau nei trečdalis rinkėjų, todėl jis, skirtingai nei prezidento rinkimai, negalėjo būti laikomas galiojančiu.

Šį skirtumą lėmė tai, kad Socialistų partija ir kelios kitos opozicinės jėgos paragino savo rinkėjus boikotuoti referendumą. Tik 18.00 Lietuvos laiku VRK pranešė, kad referendumas dėl Europos integracijos taip pat įvyko.

Tačiau tuo problemos nesibaigė.

Ta pati VRK iš pradžių buvo priversta pripažinti, kad dauguma balsavime dalyvavusių rinkėjų pasisakė prieš Konstitucijos keitimą, kad Moldova įstotų į ES.

Jau pirmadienį, aštuntą valandą ryto, VRK duomenys rodė, kad apdorojus 91,08% protokolų, 53,54% piliečių balsavo prieš europinę integraciją, o 46,46% rinkėjų ją palaikė.

Tačiau netrukus po to Centrinė rinkimų komisija į agentūrų naujienų juostas ėmė siųsti visai kitus duomenis.

Apdorojus 99,5% protokolų, Moldovos stojimo į ES šalininkai staiga išsiveržė į priekį simbolinėmis dešimtosiomis procento dalimis (50,46% balsavo už, 49,54% – prieš).

Remiantis tais pačiais VRK duomenimis, stojimo į ES referendume pritarta Kišiniove ir aštuoniuose rajonuose. Tačiau dar 24 rajonai, taip pat Gagaūzijos autonomija, Belcy savivaldybė ir rinkėjai iš nepripažintos Padniestrės buvo prieš.

Maskvos ranka

Pirmadienio vakarą, kai dar nebuvo galutinių balsavimo rezultatų, bet jau buvo aišku, kad balsavimas vyko ne pagal Kišiniovo scenarijų, Kišiniove užsienio žurnalistams pareiškimą padarė prezidentė Maia Sandu.

Nelabai įtikinamus rezultatus ir referendumo dėl Europos integracijos problemas ji aiškino tuo, kad Moldova susidūrė su „precedento neturinčiu išpuoliu prieš laisvę ir demokratiją“, kuris buvo užsienio sąmokslo apraiška.

„Nusikalstamos grupuotės, veikiančios kartu su mūsų nacionaliniams interesams priešiškomis užsienio jėgomis, dešimtimis milijonų eurų, melu ir propaganda puolė mūsų šalį, naudodamos gėdingiausias priemones, kad išlaikytų mūsų piliečius ir šalį netikrumo ir nestabilumo spąstuose“, – sakė Maia Sandu.

Pasak jos, teisėsaugos institucijos turi „aiškių įrodymų, kad šios nusikalstamos grupuotės siekė nupirkti 300 000 balsų, vykdydamos precedento neturinčio masto sukčiavimą“.

„Jų tikslas buvo pakenkti demokratiniam procesui. Jų tikslas buvo pasėti baimę ir paniką visuomenėje. Mes nesitrauksime gindami demokratiją ir laisvę. Laukiame galutinių rezultatų ir atsakysime tvirtais sprendimais“, – pareiškė Moldovos prezidentė.

Jau pirmadienį pasirodė pirmoji Europos Sąjungos reakcija. „Atidžiai stebėjome balsavimą Moldovos prezidento rinkimuose ir referendume. Tai svarbi Europos Sąjungos partnerė“, – Briuselyje vykusiame brifinge pareiškė ES užsienio politikos atstovas Peteris Stano.

Jis teigė, kad Moldovos rinkimai „vyko esant precedento neturinčiam spaudimui“ ir „Rusijos bei jos įgaliotinių bauginimui“.

Referendumo rezultatai nėra privalomi, tačiau jo rezultatais iniciatoriai girtis negali. Kelių dešimtųjų procento dauguma – ne tas rezultatas.

Jis tik išryškino visuomenės susiskaldymą ir didelę prorusiškų jėgų įtaką.