infa.lt

REUTERS/Neil Hall

Praėjusiais metais, rašo The Times, Europos Sąjunga gavo įspėjimą apie „būsimą amputaciją“. Šiais metais ES išsiaiškins, kaip gyvenančios joje tautos įsivaizduoja savo gyvenimą „be britų galūnės“.

Rinkimų baigtis, bent jau trijose iš šešių šalių – Europos Sąjungos įkūrėjų, priklausys nuo tų pačių klausimų, kurie apsprendė Britanijos referendumo baigtį, o būtent nuo imigracijos, saugumo ir suvereniteto klausimų. Tačiau šiame lošime bus pastatytas euro ir visos sąjungos likimas. O „vienintelis garantuotas laimėtojas“, Vladimiras Putinas, net nėra ES narys, rašo leidinys.

Rinkimai „nenumaldomai“ artėja, rašoma straipsnyje. Jau kovo mėnesį olandai rinks naujo parlamento narius. Balandį įvyks prezidento rinkimai Prancūzijoje, kuriuose, greičiausiai, antras turas įvyks gegužės mėnesį. O rugsėjį ar spalį įvyks nacionaliniai rinkimai Vokietijoje, ir būtent tada taps aišku ar Angela Merkel sugebės išgyventi audrą, jos pradėtą savo atvirų durų politika migrantų atžvilgiu ir ketvirtą kartą užimti kanclerio postą.

Kiekvienas iš šių balsavimų darys įtaką sekančiam. Be to, šis vaizdas gali tapti sudėtingesniu įvykus paankstintiems rinkimams Britanijoje ir Italijoje.

Tačiau, bendrai paėmus situacija paprasta: greičiausiai, įsitikinęs britų leidinys, pergalę švęs dešiniųjų centristų jėgos, perėmusios eilę idėjų pas ultra-dešiniuosius, kad neprileistų pastarųjų prie valdžios. Tuo pačiu, pavyzdžiui Prancūzijoje, bet kuriuo atveju, išskyrus netikėtą kairiojo centristo Emmanuelio Makrono pergalę, prezidentu taps „Putino gerbėjas“, pažymima straipsnyje. Tie gi, kurie Prancūzijoje ir Nyderlanduose laikosi kietos linijos imigracijos klausimu, turi visai „niekingą šansą triumfui“. Tačiau visgi kelia grėsmę visam europietiškajam projektui.

Prancūzų „Nacionalinio fronto“ lyderė Marine Le Pen pasisako už atsisakymą nuo euro ir žada organizuoti referendumą jos šalies narystės ES klausimu. O olandų laisvės Partijos lyderis Gertas Vildersas nori ne tik organizuoti plebiscitą, bet ir uždrausti migrantams iš musulmoniškų šalių apskritai atvykti į Nyderlandus.

„Nacionalizmas Europoje šiandien išgyvena pakilimą, tuomet, kai viršvalstybingumo idėja praranda savo patrauklumą. Bet tai nereiškia, jog ES pasmerkta, – rašo The Times. – Tačiau europiečių politikams, jeigu jie nori dominuoti, teks sureaguoti į išgąsdintos mažumos rūpesčius. Jie turi garantuoti išorinių sąjungos sienų saugumą ir sukurti nuoseklią migracinę politiką. Ponia Le Pen žino, jog nesėkmės atveju istorija juos griežtai nubaus. Ji įsitikinusi, jog 2022 metais bus jos metais. Civilizuotas centras turi pasirūpinti tuo, kad tai neįvyktų“.