infa.lt

Vidutinė pasaulinė paviršiaus temperatūra plačiai tiriama siekiant stebėti klimato kaitą. Šiuo metu diskutuojama, ar pastaruoju metu (po 1970 m.) klimato atšilimas yra staigus ir (arba) spartesnis, rašoma mokslinio tyrimo pristatymo „Nature“ žurnale, įžangoje.

Čia tiriame, ar statistiniu požiūriu galima aptikti atšilimo spartėjimą. Naudojame pokyčių taškų modelius, kurie yra statistiniai metodai, specialiai sukurti struktūriniams laiko eilučių pokyčiams nustatyti. Nagrinėjami keturi 1850-2023 m. pasaulio vidutinės paviršiaus temperatūros įrašai.

Mūsų rezultatai rodo ribotus atšilimo bangos įrodymus; daugumoje paviršiaus temperatūros laiko eilučių neaptinkama jokių atšilimo tempo pokyčių po 1970 m., nepaisant 2023 m. užfiksuotų rekordinių temperatūrų.

Todėl įvertiname minimalius atšilimo tendencijos pokyčius, kurių reikia, kad būtų galima aptikti atšilimo bangą. Visuose duomenų rinkiniuose reikia bent 55% padidėjimo, kad atšilimo bangą būtų galima aptikti šiam laikotarpiui.

Pasaulinės vidutinės paviršiaus temperatūros (GMST) eilutės yra labai svarbios stebint visuotinį atšilimą.

Globalus atšilimas gali būti kiekybiškai įvertinamas pagal pokytį, palyginti su baziniu laikotarpiu (pvz., priešindustriniu), arba pagal pokyčio greitį (atšilimo tempą) per tam tikrą laiko tarpą.

GMST natūraliai svyruoja laike, pasižymėdamas trumpais greitesnio arba lėtesnio atšilimo laikotarpiais (1 pav.). Mokslinėje literatūroje ir naujienų žiniasklaidoje daug dėmesio skiriama atšilimo greičio pokyčiams, o pastaruoju metu diskutuojama apie pagreitėjusio ir (arba) sulėtėjusio atšilimo epizodus (t. y. šuolius ir sulėtėjimus).

Šie svyravimai gali vykti esant ilgalaikiam atšilimui ir gali atsirasti dėl trumpalaikio paviršiaus temperatūros kintamumo (arba triukšmo). Šiuo atveju tendencija reiškia ilgalaikį vidutinės temperatūros pokytį, o triukšmas – svyravimus, susijusius su tendencija.

(Grafikai, lentelės, skaičiavimai, kuriuos praleidžiame – infa.lt past.)

Išvada: po 1970 m. atšilimo bangos neaptinkama

Kiek metų reikia, kad būtų galima aptikti šuolį?

Pritaikyti modeliai rodo, kad po 1970 m. analizuotuose GMST nebuvo jokių pokyčių (šuolių ar pauzių).

Tačiau būtų kiek naivu kategoriškai teigti, kad nebuvo jokio šuolio, nes gali būti, kad tendencijos pokytis yra per mažas arba dar nepakanka duomenų, kad būtų galima statistiškai nustatyti (tai yra, skelbti aliarmą gerokai neatsakinga, nes duomenų tiesiog nėra).

Nors vis dar įmanoma, kad nuo 2013 m. įvyko atšilimo greičio pokytis, HadCRUT įrašai paprasčiausiai nėra pakankamai ilgi, kad šį šuolį šiuo metu būtų galima statistiškai aptikti (kitaip tariant jei kažkas ir yra, duomenų per mažai, kad būtų galima kažką aptikti – infa.lt past.).

Mūsų išvada, kad pasauliniu lygmeniu (temperatūros didėjimo – infa.lt) pagreičio dar negalima aptikti, gali būti netaikoma regioniniu lygmeniu, o griežtas regioninių atšilimo šuolių aptikimas galėtų būti būsimo darbo tikslas.

Kitaip tariant, jei Lietuvoje tapo šilčiau – tai dar nereiškia pasaulinio atšilimo, nes kitur galėjo atvėsti.