infa.lt

Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos skundą dėl įpareigojimo Seimo kanceliariją suorganizuoti priėmimą pas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkę dėl dingusių valstybės dokumentų, atmetė jį kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas Zigmas Vaišvila kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos Seimo kanceliariją suorganizuoti pareiškėjo – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos drauge su visais 15 Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų priėmimą pas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkę svarbiu valstybės klausimu – dėl dingusių valstybės dokumentų.

Pareiškėjas paaiškino, kad raštu kreipėsi į Seimo Pirmininkę prašydamas teikti Seimui klausimą dėl laikinosios komisijos, kuriai būtų pavesta nustatyti Lietuvos valstybės atkūrimo dokumentų dingimo aplinkybes, sudarymo bei pavesti teisėsaugai surasti šiuos dokumentus ir dėl šio klausimo priimti signatarus dalyvaujant žiniasklaidos atstovams.

Nors Seimo kanceliarijos darbuotojas el. laišku pranešė, kad pareiškėjo raštas Seimo Pirmininkės pavedimu perduotas nagrinėti Seimo Laisvės kovų ir valstybinės istorinės atminties komisijai, tačiau nieko neatsakyta dėl jų priėmimo pas Seimo Pirmininkę.

Be to, Seimo kanceliarija susitikimo nesuorganizavo ir neatsakė pareiškėjui.

Teismas nurodė, kad iš Seimo kanceliarijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų matyti, kad Seimo kanceliarijai padedant Seimui įgyvendinti jo funkcijas ir užtikrinti Seimo veiklą, be kita ko, yra vykdomi ir Seimo vadovų pavedimai.

Teismas, apklausęs liudytojus ir įvertinęs bylos aplinkybes, nurodė, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Seimo kanceliarijai iš Seimo vadovų nebuvo duotas nei žodinis, nei rašytinis pavedimas organizuoti (kaip prašo pareiškėjas) Seimo Pirmininkės susitikimą su signatarais.

Taigi nėra pagrindo teigti, kad Seimo kanceliarija nevykdė ir (ar) neatliko teisės aktais priskirtų funkcijų ir (ar) neužtikrino Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo nuostatų įgyvendinimo.

Teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Šis sprendimas gali būti skundžiamas.

Pats Zigmas Vaišvila teismo sprendimą pakomentavo taip:

Teismas atmetė skundą dėl to, kad Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė – Nielsen nepriima 15-os signatarų (beliko iš jų 14, nes nebeturime Bronislovo Genzelio) dėl iš Seimo dingusių valstybės atkūrimo ir jos apgynimo 1991 m. sausyje dokumentų, kad Seimas dėl to nesudaro laikinosios komisijos.

Net po to, kai prokuratūra, patikrinusi, kad šie dokumentai tikrai dingo, ir nurodė Seimo kanceliarijai susigrąžinti šiuos dokumentus valstybei. Teismo nuomone, Seimo kanceliarija pagal jos veiklos sureglamentavimą to padaryti negali.

O tai kaip įstatymu ginamą teisę signatarams belieka įgyvendinti?

Juk po to, kai teismui teko nagrinėti signataro Zigmo Vaišvilos administracinį skundą prieš Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę dėl to, kad ši vis kaitalioja savo oficialią biografiją, buvo pakeistas Administracinių bylų teisenos įstatymas taip, kad administracine tvarka negalima būtų kreiptis į teismą dėl Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko ir Ministro Pirmininko netinkamo veikimo.

Tad buvo likusi tik galimybė kreiptis į teismą, atsakovu patraukiant jų kanceliarijas. Dabar teismas nusprendė, kad ir ši paskutinė galimybė iš signatarų atimama.

Tad signatarų teisės liks beteisės, jei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepanaikins šio Regionų administracinio teismo sprendimo.