infa.lt

ES Vykdomoji valdžia skundžia teismo sprendimą, kuriame teigiama, kad ji turėjo pateikti daugiau informacijos apie vakcinų sutartis.

Ursulos von der Leyen vadovaujama Komisija nesutinka su teiginiais, kad ji nepakankamai skaidriai informavo apie pelningas Covid-19 vakcinų sutartis, net ir kovodama dėl jos SMS tekstų su „Pfizer“ nuslėpimo, rašo „Politico“ leidinys.

Paskutinį kartą bandydama apginti savo poziciją dėl sutarčių slėpimo, Komisija ginčija liepos mėnesį priimtą ES teismo sprendimą.

Antrasis pagal svarbą ES teismas, Europos Sąjungos Bendrasis Teismas, priėmė dalinį nutarimą, kuriuo nepritarė Komisijos sprendimui redaguoti dideles vykdomosios valdžios ir farmacijos bendrovių pasirašytų sutarčių dalis prieš jas pateikiant visuomenei.

Apeliacinis skundas bus nagrinėjamas aukščiausiame Europos teisme, Teisingumo Teisme, nors jo data dar nenustatyta, praneša POLITICO.

Tuo pat metu kitą mėnesį Teisingumo Teismas nagrinės kitos bylos detales – vadinamosios „Pfizergate“ teisinės kovos dėl galimybės susipažinti su tariamomis SMS žinutėmis tarp Ursulos von der Leyen ir „Pfizer“ generalinio direktoriaus Alberto Bourlos, rašytomis rengiantis ES susitarimui dėl „Covid-19“ vakcinos.

Praėjusiais metais laikraštis „The New York Times“ padavė Komisiją į teismą po to, kai ES vykdomoji institucija pareiškė, kad neturi tekstinių žinučių, kurių laikraštis prašė pagal informacijos laisvės įstatymą.

Laikraštis norėjo, kad tekstas būtų paviešintas, teigdamas, kad tai galėtų padėti išsiaiškinti, kaip Briuselis derėjosi dėl pandemijos sutarčių.

Lapkričio 15 d. teisme bus išklausyta išsami abiejų šalių informacija, įskaitant tai, ar buvo sunaikinti kokie nors tekstiniai pranešimai ir kodėl, pranešė „Financial Times“.

Balansavimo veiksmas

Abiejų bylų esmė – poreikis suderinti viešuosius ir komercinius interesus.

Bylą dėl redaguotų vakcinų sutarčių Bendrajam Teismui iš pradžių iškėlė grupė Europos Parlamento narių, kurie norėjo gauti daugiau informacijos apie sutartis, kurias pandemijos įkarštyje Komisija pasirašė su Covid-19 vakcinų tiekėjais, įskaitant AstraZeneca, Pfizer/BioNTech, Moderna ir kitus.

Jie teigė norintys susipažinti su dokumentais, kad galėtų išsamiau suprasti sąlygas.

Komisija suteikė dalinę prieigą ir redagavo dokumentus, sakydama, kad tai būtina siekiant apsaugoti bendrovių komercinius interesus ir sprendimų priėmimo procesą.

Tačiau Bendrasis Teismas pareiškė, kad Komisija neįrodė, kaip išsamesnės informacijos paskelbimas pakenktų farmacijos bendrovių komerciniams interesams.

Be to, jis nustatė, kad Komisija atsisakė pateikti pareigūnų, kurie derėjosi dėl vakcinų pirkimo, asmens duomenis, nes tai esą susiję su privatumo problemomis.

Ji teigė, kad Europos Parlamento nariai įrodė, jog yra „viešasis interesas“ nustatyti šios komandos narių tapatybę, kad būtų galima įsitikinti, jog jie neturi interesų konfliktų.

Tačiau teismas sutiko, kad tam tikroms sutarčių sąlygoms taikoma komercinių interesų apsauga, todėl ieškinio reikalavimus patenkino tik iš dalies.

„Šiais atvejais Komisija turėjo rasti sudėtingą pusiausvyrą tarp visuomenės, įskaitant Europos Parlamento narius, teisės į informaciją ir teisinių reikalavimų, nustatytų pačiose COVID-19 sutartyse, dėl kurių gali būti pareikšti ieškiniai dėl žalos atlyginimo mokesčių mokėtojų lėšomis“, – liepą aiškino Komisija.