2024.10.08 17:47
video kadras
Sekmadienį paskelbęs, kad skiria 21 naują kardinolą, popiežius Pranciškus dar kartą išrinko dvasininkus iš toli už tradicinių katalikybės galios centrų ribų, taip įgyvendindamas savo globalesnės, mažiau europocentriškos Bažnyčios viziją.
Tai taip pat dar labiau įtvirtino jo įtaką vyrams, kurie vieną dieną išrinks jo įpėdinį, praneša „The New York Times“ leidinys.
Keturi iš jo pasirinktų dvasininkų buvo iš Pietų Amerikos šalių: Brazilija, Čilė, Ekvadoras ir Peru. Sąraše taip pat buvo arkivyskupai ir vyskupai iš Japonijos, Filipinų, Indonezijos, Irano ir du iš Afrikos: Alžyro arkivyskupas Jean-Paul Vesco ir Abidžano (Dramblio Kaulo Krantas) arkivyskupas Ignace Bessi Dogbo.
Iš Šiaurės Amerikos buvo atrinktas tik vienas – Toronto arkivyskupas Francis Leo.
Kardinolų sąrašą Pranciškus perskaitė per sekmadienio Viešpaties angelo maldą Šventojo Petro aikštėje. Naujieji kardinolai bus paskirti per ceremoniją, vadinamą konsistorija, gruodžio 8 d., katalikų kalendoriaus šventės dieną.
Tai bus dešimtoji tokia ceremonija nuo Pranciškaus išrinkimo 2013 m. Iki sekmadienio jis jau buvo paskyręs 92 iš 122 kardinolų, jaunesnių nei 80 metų, t. y. amžiaus ribos, nuo kurios galima balsuoti konklavoje renkant jo įpėdinį. Iš kitų 24 paskyrė popiežius Benediktas XVI, o šešis – Jonas Paulius II.
Pranciškus, pirmasis popiežius iš Pietų Amerikos, kardinolų kolegiją paįvairino labiau nei bet kuris jo pirmtakas, į ją įtraukdamas kardinolus iš daugiau nei 20 šalių, kurioms anksčiau nebuvo atstovaujama.
Jis perorientavo narius iš Europos, pripažindamas Romos katalikų bažnyčios augimą Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje, kai tuo tarpu dalyje Europos šalių bažnyčios lankomumas palaipsniui mažėjo.
Šis poslinkis buvo juntamas per dvi praėjusį mėnesį beveik viena po kitos vykusias keliones: kelionę po Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną, kur Pranciškų pasitiko garbinančios minios, kai kuriais atvejais kelias dienas ėjusios per džiungles vien tam, kad jį pamatytų, ir kelionę į Liuksemburgą ir Belgiją, kur priėmimas buvo kur kas kuklesnis.
Ekspertai sakė, kad šios kelionės atspindi besikeičiančios Bažnyčios tikrovę.
Kalbėdamas apie Afriką ir Aziją, bažnyčios istorikas Alberto Melloni sakė, kad Pranciškus „yra įsitikinęs, jog ten apačioje bažnyčia atgyja“, o Europoje „bažnyčia miršta“.
Sekmadienį paskelbtame sąraše atsidūrė Vatikano pareigūnai, užimantys pareigas, kurios tradiciškai nesuteikia kardinolo rango, įskaitant su migrantais dirbantį pareigūną kunigą Fabio Baggio ir Pranciškaus keliones į užsienį organizuojantį pareigūną, Indijoje gimusį monsinjorą George’ą Koovakadą.
Kardinolu taip pat taps kunigas Timothy Radcliffe’as, britų teologas, kuris yra vienas iš šį mėnesį Vatikane vykstančio susitikimo, skirto Bažnyčios ateičiai numatyti, dvasinių patarėjų.
Pranciškus taip pat paskyrė Melburno (Australija) Ukrainos graikų katalikų bažnyčios vadovą vyskupą Mykolą Byčoką, kuris, būdamas 44 metų, bus jauniausias kardinolas.
Taip pat buvo paskirtas belgų kilmės Teherano-Ispahano (Iranas) vyskupas Dominique’as Josephas Mathieu.
Septintajame dešimtmetyje popiežius Paulius VI nustatė ribą, ribojančią kardinolų, galinčių balsuoti už naują popiežių, skaičių iki 120.
Tiek Jonas Paulius II, tiek Benediktas XVI viršijo šią ribą; Pranciškus tai irgi padarė praėjusiais metais, kai buvo paskirtas ankstesniu savo paskyrimų rinkiniu.
Sekmadienio paskyrimais jis gerokai padidino šį skaičių: 20 iš 21 naujojo kardinolo bus jaunesni nei 80 metų, todėl didėja tikimybė, kad jo įpėdinis pritars jo pastoracinės, labiau įtraukios Bažnyčios vizijai, daro prielaidą „The New York Times“.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
177
Manau, kad pranciškus sustatydamas savuosius kardinolus (kurie manau yra tokie patys persiėmę masonų ideologija kaip ir jis pats) siekia padidinti masonų įtaką konklavoje, kurioje turi būti renkamas naujas popiežius.
Manau, kad pranciškus yra masonų statytinis, pastatytas į popiežiaus vietą nešvariais būdais pašalinus Benediktą XVI. Taip pat manau, kad kelti sinodą nebuvo jokio reikalo, išskyrus jei tik norima perdaryti Bažnyčią išvedant ją iš tradicinio kelio ir paverčiant masonų ideologijos tarnaite. Atkreipkite dėmesį, kad pranciškus pritaria beveik visiems davosomasonų projektams ir juos ideologiškai remia. Jis pritaria masinei imigracijai bei bando šantažuoti tikinčiuosius, nepritarimą imigracijai vadindamas sunkia nuodėme. Jis taip pat pritaria žaliajam kursui ir homoseksualizmui, kuris aplamai yra priešingas Šventajam Raštui. Taip pat prisiminkime, kad Vatikanas buvo viena pirmųjų valstybių, kuriose buvo įvesta segregacija ir vakcinų prievarta bei atsisakiusieji vakcinuotis neteko darbo, neteko savo pragyvenimo šaltinio. Taip pat pranciškus labai aktyviai visais Bažnyčios turimais media kanalais nuolat šantažavo tikinčiuosius skiepytis, atsisakymą vakcinuotis prilygindamas nuodėmei.
Pranciškaus veikimas Bažnyčioje yra toks – visi vertybiniai kardinolai yra sankcinuojami, atleidžiami ir viešai baudžiami parodomosiomis bausmėmis, o į svarbiausius Bažnyčios postus pastatomi iškrypusių vertybių dvasininkai. Pašalinti ir sankcionuoti buvo tokie žinomi ir aktyvūs dvasininkai kaip Dž. Striklandas, R. Burkas, M. Vygano ir kiti, o į vadovaujančius postus pastatomi tokie veikėjai kaip nepamenu ar tai Holanderis, ar tai Holacheris, kuris vadovauja visam Bažnyčios sinodui ir kuris ne vieną kartą yra pareiškęs, kad Bažnyčia turi prpipažinti homoseksualizmą, o jei jis yra visiška priešingybė Šventajam Raštui, tai dėl to reikia perrašyti patį Šventąjį Raštą. Taip pat į pačias svarbiausias pareigas vadovauti Tikėjimo mokymo dikasterijai yra pastatytas M. Fernandesas, kuris savo išleistuose raštuose teigė, kad net jei kunigas prievartauja berniukus, dėl to jis nepraranda savo šventumo. Tokie veikėjai pranciškui yra pilnai tinkami vadovauti Bažnyčiai, ugdyti jauniems dvasinikams ir skirstyti, kuris yra vertesnis būti paskirtas į labiau atsakingas pareigas, kuris vertesnis į mažiau atsakingas pareigas.
Manau Bažnyčia turi apsivalyti nuo visų masonų ir bet kokios jų įtakos ir grižti prie tradicinio Šventajame Rašte Dievo apreikšto tikėjimo.