infa.lt

Atsakau tiems, kurių nešmeižė, neniekino konservatorių propagandinė mašina, kurie gali nesuprasti, kodėl ir kada ta mašina sutrypia konservatoriams nepalankius žmones.

Mes visi gyvename savo gyvenimus ir dažnai nepastebime įvykių, kurie daro įtaką vėliau vykstantiems procesams.

Šnekant apie pirmąjį konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio ir generolo Valdemaro Rupšio viešą konfliktą, reikia priminti situaciją, kai pirmasis, isterijos apimtas, Lietuvos žmones gąsdino neišvengiamu ir tuoj prasidėsiančiu karu (tuo metu pirkdamas vasaros rezidenciją Graikijoje), o Lietuvos kariuomenės vadas viešai kreipėsi į visuomenę pasakydamas, kad tokioms prognozėms nėra jokio pagrindo.

Įsivaizduoju, kaip tai įsiutino konservatorius, nes tai griovė jų sumanymą – prigąsdinti visuomenę ir dar kartą likti valdžioje.

Antras viešas dabartinės valdžios ir generolo Valdemaro Rupšio konfliktas kilo, kada Gabrielius Landsbergis pareikalavo Ukrainai perduoti Lietuvos kariuomenės turimas haubicas.

Lietuvos kariuomenės vadas tam griežtai prieštaravo, nes tai būtų svarbaus krašto gynybos pajėgumo praradimas. Įsikišus Prezidentui Gitanui Nausėdai buvo atsisakyta konservatorių siūlymo.

Ar jūsų tarpe yra manančių, kad generolui Valdemarui Rupšiui konservatoriai galėjo atleisti už jų planų žlugimą? Visi, kas nors kiek žino, koks arogantiškas, negarbingas yra Gabrielius Landsbergis, supranta, kad Lietuvos kariuomenės vadas jau tada tapo priešu, kurio konservatoriai negalėjo nesunaikinti.

Aš nepasakosiu kitų situacijų, kurios didino konservatorių įniršį generolo Valdemaro Rupšio atžvilgiu, tik pasakysiu, jog Gabrielius Landsbergis siekė pašalinti iš posto Krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską ne tik dėl jo nenoro korumpuoti krašto apsaugos sistemą, bet ir dėl jo nenoro žeminti Lietuvos kariuomenės vado, kuris pavyzdingai tarnavo Lietuvos valstybei.

Visi kaltinimai pasipylė iš naujojo Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno ir tik tada, kada baigėsi Lietuvos kariuomenės vado kadencija. Istorijai apie neva „neskaidriai“ taisytus dantis jau keleri metai. Ministras vizavo, kad būtų atliktas tyrimas dėl traumos tarnybos metu, jo išvada buvo pateikta Karo medicinos tarnybai.

O karo Medicinos tarnyba parašė siuntimą į Žalgirio kliniką, nes kariuomenė yra sudariusi sutartį su šia klinika. Taigi, toliau gydymą atliko Žalgirio klinika. Kariuomenėje galioja labai griežta tvarka, kad būtų suderinta medicininė procedūra, reikia gauti komisijos išvadą, kad trauma gauta tarnybos metu ir tik tada išvada keliauja pasirašymui.

Tada ministrą, o ne generolą reikėtų kaltinti kažkokiais neskaidrumais, bet tie, kurie nors truputį domisi kariuomenėje galiojančia tvarka, supranta, kad generolas net nežinojo, kiek kainuoja jo dantų gydymo procedūros, kaip šauktinis nežino, kiek kainuoja apendicito šalinimo operacija.

Kadangi mes būdami civiliai to nežinome, tai labai lengva žmogų apkaltinti, melą konservatorių propaganda išplatina per visas žiniasklaidos priemones, o tu jau bandyk pasiaiškinti. Kiek kartų aš tokį šmeižtą patyriau savo atžvilgiu, todėl suprantu, kaip sunku generolui Valdemarui Rupšiui dabar.

Negana to, buvo priminta istorija apie neva neteisingai Lietuvos kariuomenės vado nuomotą butą. Bet specialiai nutylėta, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija išnagrinėjo šį klausimą ir net nepradėjo tyrimo.

Be to butas nuomotas už kelis kartus mažesnę sumą, nei kainuoja rinkoje. Gal kuris nors konservatorius į komandiruotę skrido ekonomine klase, nors galėjo verslo?

Mestas kaltinimas, neva, generolo Valdemaro Rupšio žmona naudojosi kariuomenės medikų paslaugomis. Visi gali paskaityti generolo atsakymus į LRT žurnalistės klausimus, kur buvo aiškiai pasakyta, kad jokiomis medicininėmis paslaugomis jo žmona nesinaudojo.

Visas puolimas prieš generolą Valdemarą Rupšį primena puolimą prieš Justiną Marcinkevičių, skirtumas tik tame, kad generolas gali atsakyti, o Lietuvos laisvės šauklys nebegali. Ir buvęs Lietuvos kariuomenės vadas dabar kelia klausimus, kurie turėtų mus visus sukrėsti.

Šneka apie skubiai vykdomus pirkimus Lietuvos kariuomenei, kurie kelia daug abejonių savo tikslingumu. Pasakoja, kaip Laurynas Kasčiūnas, dar būdamas Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku, protegavo verslo interesus, rekomenduodamas Lietuvos kariuomenė vadui susitikti su konkrečios įmonės atstovais.

Generolas Valdemaras Rupšys yra drąsus žmogus, kuris vertas didžiausios pagarbos, nes konservatorių propagandos mašina mala jo reputaciją, o jis turi tiek stiprybės, kad rodo į nesuprantamus naujojo Krašto apsaugos ministro sprendimus.

Aš įspėjau Prezidentą Gitaną Nausėdą, kad skirdamas Krašto apsaugos ministru Lauryną Kasčiūną jis daro didelę klaidą. Paskaičius MG Baltic korupcijos bylą, tampa aišku, jog Laurynas Kasčiūnas skaidrumo krašto apsaugos sistemai tikrai nepridės.

Deja, bet Prezidentui tai nepasirodė svarbu, o generolo interviu LRT rodo, jog jau dabar yra pagrindas pradėti teisėsaugos tyrimus dėl galimos korupcijos Krašto apsaugos ministerijos vadovų veikloje.

Ir šneku ne tik apie krašto apsaugos sistemą – tai ir švietimas, sveikatos apsauga, energetika, socialinė sfera ir t.t.