infa.lt

Čekijos prezidentas Petras Pavelas | Seznam Zpravy

Buvęs NATO generolas, o dabar atvirai proukrainietiškai nusiteikęs Čekijos prezidentas Petras Pavelas pareiškė, kad Kijevas turės susitaikyti su tuo, jog kai kurios teritorijos gali likti Rusijos kontrolėje – bent jau „laikinai“, rašo amerikiečių „The New York Times“ (NYT) leidinys.

Čekijos prezidentas Petras Pavelas, buvęs aukščiausio rango NATO generolas ir vienas iš ištikimiausių Ukrainos rėmėjų priešpriešoje su Rusija, sakė, kad ukrainiečiams ir jų šalininkams atėjo laikas pažvelgti į realybę.

Prorusiškų populistų lyderiai, įskaitant Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną, kenkia Europos vienybei, ir didėja nuovargis nuo 31 mėnesį trunkančio karinio konflikto, todėl Ukraina turi „realistiškai įvertinti savo galimybes susigrąžinti Rusijos okupuotą teritoriją“, – sakė P. Pavelas.

„Labiausiai tikėtina, – sakė jis, – kad dalis Ukrainos teritorijos laikinai pateks į Rusijos okupaciją“. Tačiau, pridūrė jis, šis „laikinas reiškinys“ gali užsitęsti daugelį metų.

Čekijos prezidento pareigos yra gana formalios, tačiau Pavelo, kuris pernai buvo išrinktas didele balsų persvara, pažiūros iš esmės sutampa su premjero Petro Fialos vadovaujamos centro dešiniųjų vyriausybės pažiūromis.

Be to, kaip buvęs Čekijos ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas ir buvęs NATO karinio komiteto pirmininkas, P. Pavelas turi didelę įtaką saugumo klausimais.

Pernai žlugus daugelį mėnesių trukusiam Ukrainos kontrpuolimui, Europos pareigūnai privačiai vis dažniau pripažįsta, kad Ukrainos galimybės atgauti didžiąją dalį prarastų žemių yra menkos. Tačiau viešai jie dažniausiai kartoja gerai žinomą mantrą, kad būsimo susitarimo su Rusija formą turės nustatyti pats Kijevas, o ne Europos Sąjunga ar NATO.

Ukrainos ateitis bus pagrindinė tema šią savaitę Niujorke vyksiančioje JT Generalinėje Asamblėjoje, kur trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakys kalbą, kurioje ragins didinti karinę ir politinę paramą. Ketvirtadienį Vašingtone jis taip pat pristatys prezidentui J. Bidenui „pergalės planą“, po to jį viešai paskelbs.

Nei Ukraina, nei Rusija, pabrėžė Pavelas, negali tikėtis pasiekti maksimalistinių tikslų. Ukrainai tai yra visų nuo 2014 m. Maskvos užgrobtų teritorijų, įskaitant Krymą, grąžinimas. Rusijai tai yra reikalavimas, kad Ukraina oficialiai atiduotų žemes, į kurias pretenduoja Maskva, įskaitant keturis regionus, tik iš dalies kontroliuojamus Rusijos pajėgų.

„Jei kalbėsime apie Ukrainos ar Rusijos pralaimėjimą, to paprasčiausiai nebus“, – praėjusią savaitę iš savo kabineto biure Prahos rūmuose sakė Pavelas. – Taigi rezultatas bus kažkur per vidurį“.

V.Zielenskis iš pradžių atmetė tiesiogines derybas su Rusija, bet vasarą sušvelnino savo poziciją, darydamas prielaidą, kad jos galėtų prasidėti lapkritį. Kartu jis neatsisakė reikalavimų, kad Rusija paliktų visą Ukrainos teritoriją.

Liepos mėnesį, interviu Prancūzijos spaudai V. Zelenskis pripažino, kad teritorijų atidavimas yra „labai, labai sudėtingas klausimas“.

Nuo karo veiksmų pradžios Kijevo tarptautinio sociologijos instituto atliktos viešosios nuomonės apklausos rodo, kad, palyginti su praėjusiais metais, pastebimai padidėjo ukrainiečių, norinčių sutikti su teritorinėmis nuolaidomis, dalis.

Šių metų gegužę šis rodiklis nuo maždaug 8-10% pirmaisiais konflikto metais išaugo iki 32 proc. Tačiau dauguma ukrainiečių vis dar nepritaria teritorijų atidavimui.

Pavelas pažymėjo, kad yra „nemažai pavyzdžių“ teritorijų, kurias laikinai išlaikė Maskva. Jis jų konkrečiai neįvardijo, tačiau Rytų Europos ekspertai dažnai minėjo sovietinę Estijos, Latvijos ir Lietuvos okupaciją kaip galimą Ukrainos likimą, jei Kijevas kariniais veiksmais neatkurs savo sienų.

Po pusę amžiaus trukusios okupacijos Baltijos šalys atgavo nepriklausomybę 1991 m. žlugus komunizmui.

Europos užsienio santykių taryba, apklaususi Ukrainos ir 14 kitų šalių viešąją nuomonę, nustatė, kad „Ukrainos ir Europos visuomenės nuomonė apie tai, kaip baigsis konfliktas, labai skiriasi“. „Ukrainiečiai nori ginklų, kad laimėtų, o dauguma europiečių juos siunčia tikėdamiesi, kad tai padės pasiekti priimtiną susitarimą“, – padarė išvadą taryba.

Šeštadienį, kalbėdamas su Ukrainos žurnalistais V. Zelenskis sakė, kad Vakarų partneriai paragino Ukrainą pradėti derybas.

„Visi mūsų sąjungininkai, įskaitant artimiausius, kurie yra mūsų pusėje ir visada priešinasi Rusijos agresijai, pasakė, kad Rusija turi dalyvauti derybose dėl sureguliavimo, kurios numatytos lapkričio mėnesį“, – sakė jis. – Neįmanoma užbaigti konflikto be vienos iš jo šalių“.

Čekija, kartu su Lenkija ir Baltijos valstybėmis, įsitvirtino kaip ištikimiausia Ukrainos rėmėja, tačiau net ir ten didėja visuomenės spaudimas riboti pagalbą ir spausti Ukrainą siekti susitarimo su Rusija.

Vasarą atliktos viešosios nuomonės apklausos duomenimis, beveik du trečdaliai čekų pritartų greitam konflikto Ukrainoje užbaigimui, net jei dalį teritorijos ir toliau kontroliuotų Maskva.

Ankstesnė apklausa parodė, kad 54% čekų nepritaria ginklų siuntimui pagal „pavyzdinę“ Čekijos šaudmenų iniciatyvą. Pagal šią programą, kurią vykdo Čekijos gynybos ministerija ir finansuoja Vokietija bei kitos Europos Sąjungos šalys, Ukraina gavo šimtus tūkstančių artilerijos sviedinių, nupirktų iš gamintojų Turkijoje ir kitur.

Pavelas pavadino „beprasmiškais“ nuolatinius populistinių lyderių, įskaitant Viktor1 Orbaną, kuris seniai kritikuoja karinę pagalbą, raginimus Ukrainai greičiau prašyti taikos ir nešvaistyti išteklių, kuriuos būtų geriau panaudoti Europos vidaus poreikiams.

Tačiau jis sakė, kad ukrainiečiai turėtų „realistiškai įvertinti paramą, kurią jie gali gauti“ iš vyriausybių, kurių visuomenė reikalauja sumažinti pagalbą prieš Rusiją.

„Problema yra populizmas, – aiškino Pavelas. – „Lengva pasakyti: ‚Tiesiog nustokime tiekti Ukrainai ginklus ir šaudmenis, ir taika ateis savaime‘.“

„Kaip žmogus, turintis šiek tiek patirties gynybos ir saugumo srityje ir suprantantis Rusiją, žinau, kad taika neateis vien dėl to, kad Ukraina pareikš, jog nustos kariauti“, – pridūrė jis. – Rusija nenutrauks karinių veiksmų.“

V. Orbanas ne kartą smerkė NATO sąjungininkus kaip kurstytojus, ragino nutraukti karinę pagalbą Ukrainai ir siekė užsitikrinti paramą savo miglotai suformuluotai „taikos politikai“. Pavelas jį pavadino „Europos populizmo įsikūnijimu“.

ES kolegų nepasitenkinimui V. Orbanas liepos mėnesį nuvyko į Maskvą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, vykdydamas vadinamąją „taikos palaikymo misiją“, kuri taip pat apėmė vizitus į Kijevą ir Pekiną. Tai buvo pirmas kartas, kai Europos lyderis keliavo į Rusiją ir oficialiai aplankė V. Putiną nuo Rusijos karinės invazijos pradžios.

Tačiau net Orbano pastangos neįtikino Putino atsisakyti reikalavimų, kad Ukraina išvestų karius iš keturių regionų, kuriuos Maskva jau paskelbė Rusijos dalimi, ir pažadėti nestoti į NATO.

Tačiau V. Orbano poziciją palaikė kiti skeptikai Ukrainos klausimu, ypač Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico, taip pat prorusiški politikai tiek iš kraštutinių kairiųjų, tiek iš kraštutinių dešiniųjų visoje Europoje.

„Nuolat kartoti, kad visi kiti nori karo, o aš vienas noriu taikos, reiškia siekti atrodyti geresniam už kitus, – reziumavo Petras Pavelas, – deja, dauguma žmonių nesuvokia, kad toks pasiūlymas iš esmės yra nerealus“, – cituoja NYT.