infa.lt

Vilniaus apygardos teismas šiandien kaltu dėl šnipinėjimo Baltarusijos Respublikai pripažino Lietuvos Respublikos pilietį M. D. Teismas jam skyrė griežtą 9 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 20 d. paskelbė nuosprendį šnipinėjimu Baltarusijai kaltintam Lietuvos Respublikos piliečiui M. D.

Teismo duomenimis, M. D. nuo 2022 m. sausio mėnesio iki 2023 m. vasario mėnesio surinko ir perdavė Baltarusijos valstybinio televizijos kanalo „Belarus1“ žurnalistei K. L. ją dominančią informaciją.

Teisiamajame posėdyje M. D. pasinaudojo teise tylėti. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kaltinamasis pripažino, kad surinko ir persiuntė kaltinime nurodytą informaciją K. L. bei davė išsamius paaiškinimus dėl šios informacijos rinkimo ir siuntimo aplinkybių.

Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai leido daryti išvadą, kad K. L. bendradarbiavo su Baltarusijos Respublikos žvalgybos organizacija ir vykdė šios organizacijos užduotis, o kaltinamasis M. D. žinojo K. L. statusą, t. y. suprato, jog renka ir siunčia pastarajai Baltarusijos žvalgybos organizacijas dominančią informaciją, ir norėjo taip veikti.

Byloje užfiksuotas kaltinamojo bendravimo, susirašinėjimų su minėta žurnaliste, Baltarusijos opozicijos atstovais turinys bei kiti byloje surinkti įrodymai patvirtino teismo išvadą, kad kaltinamasis vykdė šios žurnalistės užduotis.

Teismas sprendė, kad kaltinamojo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 119 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

Taip pat M. D. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas įtariamuoju byloje, žinodamas, kad kardomąja priemone jam paskirtas įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su liudytojomis, žinodamas, kad šios liudytojos yra davusios parodymus apie jo veiksmus, turinčius nusikalstamos veikos požymių, nusiuntė vienai iš liudytojų SMS žinutę ir 3 nuotraukas, sudarančias pagrindą liudytojai manyti, kad jis turi ryšių Baltarusijoje ir gali pateikti informaciją apie ją, kurios pagrindu ji, kaip ir kiti Baltarusijos Respublikos diktatūriniam režimui nepritariantys ir oponuojantys asmenys, gali būti nuteista.

Be to, M. D., mobiliojo ryšio telefonu susirašinėdamas su kita liudytoja, siuntė jai ikiteisminio tyrimo procesinių dokumentų kopijas, SMS žinutę „Mantas jau kirvį galanda“, taip sudarydamas pagrindą liudytojai manyti, kad jis turi ryšių su ikiteisminį tyrimą atliekančiais pareigūnais, gali daryti įtaką tyrimo eigai bei dėl duotų parodymų pakenkti pačiai liudytojai.

Kaltinime nurodyta, kad tokiais veiksmais M. D. siekė šias liudytojas įbauginti ir paveikti, kad jos savo parodymus pakeistų ir duotų melagingus parodymus, paneigiančius tuos, kurie buvo duoti pirmosios apklausos metu.

Teismas, įvertinęs liudytojoms kaltinamojo siųstų žinučių turinį, sprendė, kad jose nėra jokio tiesioginio reikalavimo šioms nukentėjusiosioms pakeisti parodymus. Teismo vertinimu, aptariamos žinutės negali būti vienareikšmiai vertinamos kaip siekis priversti jas duoti melagingus parodymus. BK 233 straipsnis atsakomybę sieja su poveikiu liudytojui, nukentėjusiajam, kad šie ikiteisminio tyrimo metu ar teisme duotų melagingus parodymus ir taip būtų trukdoma vykdyti teisingumą.

Poveikiu BK 233 straipsnio prasme negalima pripažinti bet kokio liudytojo bauginimo, o turi būti aiškiai nustatyta, dėl kokių reikšmingų bylai aplinkybių liudytojas veikiamas teikti į bylą melagingą informaciją.

Šiuo atveju, atsižvelgiant į byloje nustatytą poveikio nukentėjusiosioms abstraktumą, nebuvo aišku, dėl kokių bylai reikšmingų, klaidinančių teisingumą aplinkybių liudijimo, kaltinamasis jas siekė paveikti.

Nors M. D. neabejotinai pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės vieną iš sąlygų – nebendrauti su liudytojomis, o jo siunčiamų žinučių turinys gali būti vertinamas kaip jų bauginimas, tačiau nė viena iš kaltinamojo siųstų žinučių nesuponavo tiesioginio spaudimo liudytojoms pakeisti parodymus, todėl teismas konstatavo, kad tokie veiksmai negali būti vertinami kaip atitinkantys BK 233 straipsnio 1 ar 3 dalyse numatytų nusikalstamų veikų požymius.

Skirdamas M. D. bausmę, teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Teismas pažymėjo, kad M. D. surinko ir su Baltarusijos Respublikos žvalgybos organizacijos atstovais bendradarbiaujančiai žurnalistei perdavė didelį kiekį informacijos, rinkdamas šią informaciją, jis prieš Baltarusijos Respublikos opozicijos atstovus naudojo apgaulę, jo neteisėti veiksmai sukėlė pavojų nuo Baltarusijos diktatūrinio režimo persekiojimo į Lietuvą pabėgusiems Baltarusijos Respublikos piliečiams ir jų artimiesiems.

M. D. praeityje teistas devynis kartus, teistumas nėra išnykęs, taip pat jis baustas administracine tvarka. Kaltinamasis, nepaisydamas ankstesnių teistumų, ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtų švelnesnių bausmių ir poveikio priemonių, savo elgesio nepakeitė, reikiamų išvadų nepadarė, todėl teismas sprendė, kad kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Teismas nusprendė M. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 119 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė jam devynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 straipsnio 1 dalyje, teismas M. D. išteisino, nes nepadarytos veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.